Malį apėmė chaosas kovo mėnesį, kai kariuomenė nuvertė prezidentą. Tuaregų maištininkai, pasinaudoję tuo, kad nėra valdžios, užėmė beveik du trečdalius šalies. Islamistų grupės užpuolė šalies šiaurę ir įtvirtino šariato teisę, sukeldamos nestabilumo pavojų regione.
Nors demokratinė valdžia ir buvo grąžinta į sostinę Bamaką, JT Saugumo Taryba reiškia nepasitenkinimą, jog buvę maišto lyderiai mėgina kištis į Malio laikinosios vyriausybės veiklą.
„Saugumo Tarybos nariai kartoja, kad yra susirūpinę dėl saugumo ir humanitarinės padėties blogėjimo Šiaurės Malyje bei dėl didėjančio teroristinių grupuočių tokių kaip „Al-Qaeda“ įsitvirtinimo. Mes skatiname Malio sukilėlių grupes nutraukti visus ryšius su teroristinėmis organizacijomis“, – sako Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininkas Peteris Wittigas.
Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija ir Afrikos Sąjunga siekia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandato siųsti savo pajėgas į Malį.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras, pasiūlęs suteikti logistinę paramą šiai regioninei intervencijai, apie Malio prašymą užsiminė Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Pasak jo, laiške tiksliai išdėstytos pajėgų, padėsiančių susigrąžinti sukilėlių perimtas teritorijas, dislokavimo sąlygos. Prašymas bus svarstomas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pasitarime trečiadienį. Tikimasi, kad po šio susitikimo bus balsuojama Saugumo Taryboje, ar leisti šią intervenciją.
