Santuokos nutraukimas nėra Maltos teisės sistemos sudedamoji dalis. Maltoje įmanoma tik užregistruoti kitoje valstybėje nutrauktą santuoką, kreiptis į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo arba siekti, kad santuoką anuliuotų Bažnyčia. Tačiau tai sudėtingas procesas, galintis užtrukti iki devynerių metų.
Skyrybų oponentai pažymi, kad santuokos institucija Maltoje yra tokia stipri būtent todėl, kad poros teisiškai negali išsiskirti. Savo ruožtu skyrybų šalininkai pabrėžia, kad Maltoje jau ir taip yra daug gyvenimo skyrium atvejų ir kad šiems žmonėms turėtų būti leista susituokti dar sykį.
Dvi stovyklos
Pasak opozicinės Darbo partijos lyderio Josepho Muscato, pritariančio skyrybų įteisinimui, Maltos teismuose kasdien nustatomi du gyvenimo skyrium atvejai. Be to, teismai nuolat užregistruoja ir užsienyje išskirtas poras.
Maltoje, kur iš kiek daugiau nei 400 tūkst. gyventojų apie 95 proc. yra Romos katalikai, skyrybos niekada nebuvo pateisintos nei Bažnyčios, nei politikų, nei pačios visuomenės. Tačiau tai netrukus gali pasikeisti. Praėjusiais metais šalies parlamento narys ir Nacionalistų partijos atstovas Jeffrey Pullicino Orlando, kartu su Darbo partijos atstovu parlamente Evaristu Bartolo, pristatė įstatymo projektą. Jame siūloma, kad žmonės galėtų išsiskirti po ketverių metų gyvenimo skyrium.
Malta, Filipinai ir Vatikanas yra vienintelės valstybės pasaulyje, kur susituokę žmonės negali išsiskirti.Premjero Lawrence Gonzi pasiūlymas surengti šiuo klausimu referendumą, sukėlė didžiules diskusijas šalyje.
Katalikų bažnyčia ir valdančioji Nacionalistų partija ragina žmones referendume balsuoti prieš galimybę įteisinti skyrybas, tuo tarpu Darbo partija oficialiai savo pozicijos nepareiškė.
Bažnyčios vaidmuo
P.Orlando tvirtina nemanąs, kad siūlomas įstatymas prisidėtų prie santuokų griūties. „Tai būtų tiesiog įstatymas, kuris padėtų daugeliui porų išspręsti situaciją, kurioje jos atsidūrė dėl panašaus įstatymo nebuvimo“, – teigė jis.
Skyrium nuo savo žmonos gyvenantis politikas teigė, kad nepritarus įstatymo projektui, išsiskirti jis ketina užsienio valstybėje. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad taip pasielgti gali nedaug maltiečių.
„Malta yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje skyrybos nėra įteisintos, tačiau kuri pripažįsta skyrybas, kurios buvo įregistruotos svetur. Taigi turėdamas galimybių, gali išsiskirti, tačiau jų neturėdamas, negali, – dėstė P.Orlando. – Manau, kad tai yra neteisinga ir nepriimtina.“
Politiko įsitikinimu, referendumas yra ne paprastas balsavimas dėl skyrybų – jo nuomone, tai debatai dėl Bažnyčios vaidmens visuomenėje ir jos politinės bei socialinės įtakos visuomenei.
„Pripažįstu, kad Bažnyčiai turėtų būti leista turėti dvasinę įtaką, tačiau negaliu susitaikyti su situacija, kai Bažnyčia savo rankose laiko ir politinę bei vykdomąją galią“, – sakė jis.
Konfliktas
Iki šiol Maltoje žinomi du atvejai, kai tarp Bažnyčios ir visuomenės kilo konfliktas. Pirmasis iš jų susijęs su kunigu, atsisakiusiu suteikti Eucharistiją pagyvenusiai moteriai po to, kai ši prisipažino esanti išsiskyrusi. Kiek vėliau moteriai Eucharistiją teikė kitas kunigas.
Antrasis konfliktas įvyko visai neseniai, kai kunigas savo tikintiesiems pareiškė, kad bet kuris iš jų, referendume balsuosiantis už skyrybas, negalės priimti Šventosios Komunijos. Tokia kunigo kalba paskatino kai kuriuos tikinčiuosius išeiti iš mišių.
Tačiau vienas iš vyresniųjų Maltos arkivyskupijos pareigūnų, monsinjoras Antoas Gouderis, teigia, kad šie du atvejai nesusiję. Jis taip pat patvirtino, kad nepaisant komentarų, kuriuos išsakė vyresnio amžiaus kunigai, referendume už skyrybų įforminimą balsuosiantys tikintieji galės eiti prie išpažinties ir priimti Šventąją Komuniją.
A.Gouderio įsitikinimu, skyrybos yra ne religinis, bet socialinis klausimas. Jis taip pat pabrėžė, kad Maltoje šeimos institucija yra viena iš stipriausių pasaulyje, o jose augantys vaikai – vieni iš laimingiausių.
„Skyrybų neturėjimas yra ypatingas dalykas gerąja prasme. Statistika rodo, kad skyrybų galimybė sąlygoja daugiau žlugusių santuokų, – sakė jis. – Tai, kad Maltoje neturime skyrybų padėjo mums sustiprinti santuoką. Didžioji dalis maltiečių yra susituokę ir didžioji dalis jų tai padarė bažnyčioje.“
Įtemptas balsavimas
A.Gouderis pripažįsta, kad šalyje kilusios diskusijos padarė žalos Bažnyčiai, mat jos virto į diskusijas apie tai, kiek įtakos religija turėtų turėti visuomenei, kuri oficialiai yra pasaulietinė.
„Akivaizdu, kaip ir kitose šalyse, kai diskutuojama moraliniu klausimu, kai kurios visuomenės dalys mano, kad užsipulti Bažnyčią yra naudinga, nes jei Bažnyčia praras patikimumą, daugiau žmonių balsuos prieš principus, už kuriuos ji pasisako“, – įsitikinęs A.Gouderis.
Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos rezultatai, referendumas bus labai įtemptas. Ir nors sekmadienį turėtų paaiškėti jo rezultatai, panašu, kad diskusijos šiuo klausimu tądien tikrai nesibaigs.
