„Visi žinome, kad jie ten dalija Rusijos pasus“, – ministras sakė duodamas interviu Rusijos laikraščiui „Kommersant“.
Maskva konfliktuoja su Kijevu dėl Krymo ateities. Ukrainos valdžia pageidauja, kad Juodosios jūros laivynas išsikeltų iš bazės Sevastopolyje, kai 2017 metais pasibaigs dabartinė bazės nuomos sutartis.
B. Kouchneras sakė laikraščiui, jog „esama pavojaus“, kad Rusija po rugpjūtį surengtos sėkmingos karinės operacijos Gruzijoje gali panašių veiksmų imtis Kryme. Vis dėlto Prancūzijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad po pokalbių su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu jam toks įspūdis nesusidaręs.
B. Kouchneras antradienį susitiko su S. Lavrovu Sankt Peterburge. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), kuri yra pasiuntusi į Gruziją savo stebėtojus, prižiūrinčius, kaip laikomasi paliaubų sutarties su Rusija. Po Maskvos intervencijos į Gruzijos separatistinius regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją – Rusija gali užsibrėžti „kitų uždavinių“, tarp jų „Kryme, Ukrainoje ir Moldovoje“, pridūrė Prancūzijos URM vadovas.
Rusija pareiškė, pasiuntusi savo pajėgas į Pietų Osetiją, nes gynė savo piliečius nuo Gruzijos puolimo, kurį Tbilisis pradėjo mėgindamas susigrąžinti šį regioną į savo rankas. Pietų Osetijos gyventojams Maskva dalijo Rusijos pasus nuo 2002 metų. „Tada buvo užpulta Gruzija. Neabejotina, kad jūs (Rusija) tam ruošėtės. Rusijos pajėgos per kažkokį stebuklą atsirado pasienyje tinkamu laiku“, – interviu sakė B. Kuchneras, tačiau pridūrė: „Aš nenoriu nieko kaltinti“.
Krymas ilgą laiką buvo laikomas Rusijos teritorija, kol 1954 metais Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perleido jį Ukrainai – tuometei sovietų respublikai.
