M.Galuzinas apie išorės valdymą kalbėjo atsakydamas į TASS žurnalisto klausimą. Jis klausė, „ar Ukrainai reikės išorinio valdymo elementų, globojamų JT, pasibaigus karo veiksmams“. „Kokia mūsų pozicija šiuo klausimu?“ – klausė viceministro.
M.Galuzinas atsakė, kad „idėja, jog pasibaigus „specialiajai karinei operacijai Ukrainoje (taip Rusija nuolat vadina karą Ukrainoje – red. past.) būtų įvesta JT globojama išorės administracija, nėra nauja“, ir priminė Vladimiro Putino pasiūlymą suformuoti laikinąją išorės administraciją Kyjive, kurį Rusijos prezidentas išsakė praėjusių metų kovą.
„Apskritai Rusija yra pasirengusi aptarti su JAV, Europos ir kitomis šalimis galimybę įvesti laikiną išorinį valdymą Kyjive. Toks žingsnis leistų Ukrainoje surengti demokratinius rinkimus, atvesti į valdžią pajėgią vyriausybę, su kuria būtų galima pasirašyti visavertę taikos sutartį ir teisėtus dokumentus dėl būsimo mūsų šalių bendradarbiavimo“, – aiškino M.Galuzinas.
Pasak jo, pirmasis žingsnis yra „pasiekti konflikto šalių susitarimą – tiesiogiai arba per tarpininkus – dėl laikinojo valdymo įgaliojimų perdavimo JT“.
Iki M.Galuzino pareiškimo idėja įvesti JT globojamą išorinį Ukrainos valdymą nebuvo viešai svarstoma jau daugelį mėnesių, ką viename interviu pripažino ir pats viceministras.
Žada vieną dieną nebombarduoti
Interviu Rusijos užsienio reikalų viceministras taip pat patvirtino, kad „Maskva yra pasirengusi apsvarstyti galimybę rinkimų dieną nutraukti smūgius Ukrainos gilumoje, jei ten vyks rinkimai“. Kartu, anot M.Galuzino, „kol kas nekalbama apie praktinį balsavimo organizavimą Ukrainoje“. Kyjivas tvirtina, kad rinkimai galimi tik besitęsiančių paliaubų atveju.
Interviu M.Galuzinas taip pat sakė, kad Maskva sugriežtino savo derybinę poziciją neva po Ukrainos dronų „atakos“ prieš Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje, tačiau nepatikslino, kas konkrečiai pasikeitė Rusijos pozicijoje.
