Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 28, 23:01

Maskva siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, bet Rusijos pusėje kovoja dešimtys rusų neonacių

Vokietijos žvalgyba išsiaiškino, kad Ukrainoje Rusijos pusėje kovoja dešimtys rusų neonacių grupuočių atstovų. Tai – Rusijos imperinio judėjimo padalinys „Rusijos imperinis legionas“ ir grupuotė „Rusič“.
Aleksejus Milčakovas
Aleksejus Milčakovas / Nuotr. iš socialinių tinklų

Transliuotojo „Nastojaščeje vremia“ („Realus laikas“) interneto svetainė rašo, kad vasario 24 d. paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje rašoma, kad „Rusijos imperinio legiono“ vadas Denisas Garijevas savo socialiniuose tinkluose rašė, jog organizacija „neabejotinai pasisako už separatistinio darinio, vadinamo Ukraina, likvidavimą“.

Po kelių savaičių organizacijos kovinio rengimo centras „Partizan“ paskelbė, kad verbuoja savanorius kariauti kare Ukrainoje. Kur tiksliai kovoja „Rusijos imperinio legiono“ nariai, nežinoma, bet, pasak analitiko Aleksandro Verchovskio, tikėtina, kad legiono nariai kariauja drauge su separatistais iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų. Balandžio viduryje, Vokietijos žvalgybos duomenimis, D.Garijevas buvo sužeistas, o jo pavaduotojas Denisas Nekrasovas – nukautas. Žvalgybininkų duomenimis, tai galėjo įvykti netoli Iziumo miesto, kur tuo metu vyko atkaklios kovos.

Nuotr. iš VKontakte/Denisas Nekrasovas (dešinėje)
Nuotr. iš VKontakte/Denisas Nekrasovas (dešinėje)

„Rusijos imperinio judėjimo“ nariai yra kraštutiniai dešinieji monarchistai. Antisemitinių ir prieš migrantus nukreiptų pareiškimų galima rasti organizacijos interneto svetainėje. Rusijos teisingumo ministerija įtraukė pačią interneto svetainę ir kai kuriuos spausdintinio leidinio „Rusijos imperinis judėjimas“ numerius į federalinį ekstremistinės medžiagos sąrašą. Tačiau Rusijos valdžia neturėjo jokių priekaištų dėl judėjimo lyderių antiukrainietiškų pareiškimų.

Judėjimo padalinys – „Rusijos imperinis legionas“ – 2014–2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainoje. Remiantis kovotojų pateikta informacija, tada žuvo šeši organizacijos nariai.

Nuotr. iš „VKontakte“/„Rusijos imperinio legiono“ kovotojai 2015 m. Donbase
Nuotr. iš „VKontakte“/„Rusijos imperinio legiono“ kovotojai 2015 m. Donbase

Šiuo metu apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose rusų neonacių su ginklais rankose yra gerokai mažiau nei prieš aštuonerius metus. Pasak informacijos ir analizės centro „Sova“ direktoriaus Aleksandro Verchovskio, šiuo metu Ukrainoje gali kovoti kelios dešimtys Rusijos neonacių.

„Partizan“ mokymo centro pagrindu D.Garijevas taip pat įsteigė visuomeninę organizaciją „Rezervo draugija“, kuri, kaip teigiama Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ataskaitoje, gaudavo daugiamilijoninius Rusijos Vidaus reikalų ministerijos bei Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymus. Leidinio „Fontanka“ teigimu, „Partizan“ rengia ne tik viešai prieinamus karinio rengimo kursus, bet ir turi patyrusiems kovotojams skirtą programą.

Stop kadras iš „YouTube“/Denisas Garijevas
Stop kadras iš „YouTube“/Denisas Garijevas

2020 m. JAV Valstybės departamentas įtraukė „Rusijos imperinį judėjimą“ į teroristinių organizacijų sąrašą. D.Garijevas ir du jo padėjėjai pateko į sankcijų sąrašus.

Antroji neonacių grupuotė, kovojanti Ukrainoje Rusijos kariuomenės pusėje, yra „Rusič“ ir jos vadas Aleksejus Milčakovas. Jie įtraukti į Kanados sankcijų sąrašus. Organizacijos vadovai A.Milčakovas ir Janas Petrovskis dar 2015 m. gavo Donbaso savanorių sąjungos nario pažymėjimus. A.Milčakovas taip pat buvo siejamas su Rusijos privačia karine kompanija „Wagner“. Prieš kelerius metus jis nužudė šuniuką ir nuotraukas paskelbė socialinėje žiniasklaidoje. A.Milčakovas taip pat ne kartą skelbė nuotraukas su svastikomis.

Stop kadras iš „YouTube“/Aleksejus Milčakovas
Stop kadras iš „YouTube“/Aleksejus Milčakovas

„Rusič“ nariai save vadina „savanorių būriu“, kuris aktyviai dalyvavo ginkluotame konflikte Ukrainoje separatistų pusėje nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. liepos mėn. 2014 m. rugsėjį „Rusič“ kovotojai sumušė „Aidar“ bataliono koloną netoli Ščastjės kaimo Luhansko srityje. Mūšyje dalyvavęs A.Milčakovas atvirai pasakojo, kaip fotografavosi šalia žuvusių ukrainiečių karių kūnų.

„Aš esu nacis. Nesileisiu į detales, nacionalistas, patriotas, imperialistas ir pan. Galiu pakelti ranką. Kai nužudote žmogų, jaučiate medžioklės jaudulį. Kas nesate buvę medžioklėje, pabandykite. Tai įdomu. Tie, kurie mane smerkia, gali eiti ant trijų žinomų raidžių. Tai mano trofėjus. Esu kaip medžiotojas. Yra. Nusifotografavau. Mano“, – prieš kamerą prisipažino neonacis A.Milčakovas.

Jau 2015 m. „Rusič“ vadovybė susiginčijo su apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos valdžia ir pareiškė, kad dabar kovos ne tik su ukrainiečiais, bet ir su pačiais separatistais.

Vokietijos žvalgybos paskelbtame dokumente apie Rusijos nacionalistų dalyvavimą plataus masto kare Ukrainoje teigiama, kad bendradarbiavimas su „Rusič“ ir „Rusijos imperiniu legionu“ Kremliaus nurodytą karo priežastį – Ukrainos „denacifikaciją“ – pavertė absurdiška.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min