„Neįmanoma visko aprėpti. Iš principo paprasčiausiai neužteks jokių [oro gynybos] pajėgų. Rusija turi labai didelę teritoriją“, – RTVI pareiškė A.Guruliovas.
Pasak jo, dėl to, kad šalyje nėra „ištisinio lauko“ oro gynybos, vadovybė priversta „dengti" infrastruktūros objektus – didžiuosius miestus, regionų sostines, taip pat „strateginius objektus – įmones, elektrines, strateginius tiltus, priešakinius kelius“.
Šaliai kritiškai reikalingas „ištisinis radiolokacinis laukas“ skraidantiems taikiniams aptikti, taip pat oro gynybos pajėgos, kurios užtikrintų „dengimą“, paaiškino Dūmos deputatas.
Ukrainos kariuomenė nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. reguliariai smūgiuoja į Rusijos teritoriją. Pagrindiniai atakų taikiniai yra kuro ir energetikos komplekso objektai bei karinės įmonės.
Iki 2025 m. pavasario Ukrainos bepiločių orlaivių paleidimo intensyvumas ėmė didėti ir gruodžio mėnesį, remiantis Rusijos gynybos ministerijos ataskaitomis, į Rusiją paleistų tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių skaičius išaugo iki 4 300 per mėnesį.
Ministerijos vadovas Andrejus Belousovas tikino, kad Rusijos „oro gynybos efektyvumas atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas vidutiniškai siekia 97 proc“.
Nepaisant visų Rusijos valdžios pareiškimų apie Ukrainos karinio potencialo naikinimą, S.Šoigu dieną prieš tai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smarkiai išplėtė savo galimybes smūgiuoti į Rusijos teritorijos gilumą.
„Pralaužimo priemonių, pirmiausia bepiločių sistemų, vystymosi dinamika, jų taikymo metodų sudėtingumas yra tokie, kad nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugus“, – pabrėžė jis.
Prieš tai buvęs Maskvos priešlėktuvinių pajėgų vadovas Sergejus Chatyliovas siūlė kovoti su Ukrainos bepiločiais orlaiviais pasitelkiant naktinio apšvietimo užtemdymą didžiuosiuose miestuose. Jis aiškino, kad tai galėtų padėti sutrikdyti bepiločių orlaivių navigaciją kartu su elektroninės kovos sistemų darbu.


