Atliekant šį precedento neturintį eksperimentą, buvo atkartota planuojama skrydžio į Raudonąją planetą trukmė, surengti „pasivaikščiojimai“ ant Marso paviršiaus imitacijos, taip pat išlaikomos 20 minučių ryšio pauzės, kurios atsirastų dėl abi planetas skiriančio didelio atstumo.
Tačiau nuo pernai birželio 3 dienos, kai iš kelių šalių piliečių sudaryta įgula buvo uždaryta eksperimentiniame modulyje, jis niekur nebuvo pajudėjęs iš automobilių aikštelės prieš Maskvoje esančio tyrimų centro.
Maskvoje įsikūrusio Medicinos ir biologijos problemų instituto (IMBP) tyrėjai 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku atidarė modulį, kuris buvo savanorių įgulos namai pastarąsias 520 dienų. Bandymo dalyviai iš jo išėjo pirmąkart per pastaruosius 18 mėnesių.
Įgulą, kurią sudaro kinas, italas, prancūzas ir trys rusai, pasitiks artimieji ir draugai, taip pat aukšto rango svečiai, įskaitant Rusijos kosminės agentūros „Roskosmos“ vadovą Vladimirą Popovkiną.
Įpusėjus šiame eksperimentui, savanoriai apsivilko skafandrus prieš savo „kosminį pasivaikščiojimą“ smėlio dėžėje, o tai daug kam sukėlė juoką, tačiau mokslininkai teigia, kad šis bandymas buvo svarbus pasiruošimas tikram pilotuojamam skrydžiui į Marsą.
Atliekant šį precedento neturintį eksperimentą, buvo atkartota planuojama skrydžio į Raudonąją planetą trukmė, surengti „pasivaikščiojimai“ ant Marso paviršiaus imitacijos.
„Taip, įgula gali atlaikyti neišvengiamą izoliaciją per misiją į Marsą ir atgal. Psichologiškai mes pajėgūs tai padaryti“, – sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistas Patrikas Sundbladas (Patrikas Sandbladas).
Pasak jo, įgula gerai pasirodė, neskaitant atsitiktinių nuotaikų svyravimų.
„Rugpjūtį buvo psichologiškai sunkiausias metas – tai buvo labiausiai monotoniška misijos fazė“, – nurodė P.Sundbladas.
Tačiau šeši įgulos nariai iškart negalės grįžti į įprastą gyvenimą: jiems teks atlaikyti daug įvairių tyrimų – pirmiausiai IMBP, vėliau – vienoje Rusijos mokslų akademijos klinikoje.
Šiame bandyme nedalyvavo nei viena moteris – tyrėjai veikiausiai siekė, kad eksperimentas nevirstų kažkuo panašaus į seksualinės įtampos kupiną televizijos realybės šou „Didysis Brolis“ (Big Brother).
Žiniasklaida nebuvo pakviesta stebėti savanorių išėjimo iš kapsulės, baiminantis, kad įgulos nariai, kurie ilgai neturėjo kontaktų su kitais žmonėmis, gali būti jautrūs rudeniškam šalčiui Maskvoje ir gripo virusams.
Tačiau jie papasakos, kaip sekėsi ištverti šio bandymo sunkumus, per spaudos konferenciją ateinančią savaitę.
Misijos kapitonas Aleksejus Sitiovas į kapsulę įžengė praėjus tik dviem savaitėms po savo vestuvių.
„Išbūti 520 dienų su žmonėmis iš skirtingų grupių, skirtingų tautybių, skirtingų mentalitetų – visiškai nėra paprasta. Jie elgėsi labai deramai“, – šio projekto direktoriaus pavaduotojas Markas Belakovskis sakė naujienų agentūrai AFP.
Kiekvienam dalyviui už šį indėlį bus sumokėta po 3 mln. rublių (244,9 tūkst. litų), naujienų agentūra „Interfax“ citavo projekto vadovą Borisą Morukovą.
Iš pradžių buvo numatyta, kad eksperimente dalyvavusių rusų atlyginimas bus mažesnis, tačiau suma buvo padidinta, kai ESA atskleidė, kiek sumokės dviem savo savanoriams, nurodė „Interfax“.
ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) prognozuoja, kad pirmasis pilotuojamas skrydis į Marsą turėtų įvykti maždaug po trijų dešimtmečių.
