Likus metams iki balsavimo, per kurį A.Merkel sieks perrinkimo, Krikščionių socialinė sąjunga Bavarijoje gavo 17 proc. balsų mažiau nei per 2003 metų rinkimus – maždaug 43,6 procento.
CSU tai skausminga ir sunki diena“, – sakė partijos lyderis Erwinas Huberis.
Šie rezultatai tikriausiai išprovokuos konservatorių tarpusavio nesutarimus prieš 2009 metų rugsėjį įvyksiančius nacionalinius rinkimus ir padidins įtampą trejus metus gyvuojančioje A.Merkel „didžiojoje koalicijoje“ su socialdemokratais.
Tačiau SPD neturėjo naudos iš prasto konservatorių pasirodymo – pirmieji rezultatai rodo, kad jos gautų balsų dalis, palyginti su praėjusiais Bavarijos rinkimais, sumažėjo vienu proc. iki maždaug 18,7 procento.
Taip nutiko nepaisant to, kad partija neseniai A.Merkel varžovu per kitų metų rinkimus iškėlė populiarų užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeierį ir atsisakė nepopuliaraus partijos pirmininko.
F.W.Steinmeieris po rinkimų bandė įžvelgti naudą savo partijai, kuri visos šalies mastu taip pat smarkiai atsilieka nuo konservatorių.
„Tiesa, tai nėra istorinis SPD triumfas, – sakė jis. – Bet tai istorinis CSU pralaimėjimas. Tai sukurs naują politinę kultūrą Bavarijoje ir tai padės mums nacionaliniu mastu“.
A.Merkel krikščionių demokratų CDU generalinis sekretorius Ronaldas Pofalla pripažino, kad konservatoriai Bavarijoje patyrė didelių nuostolių, bet sakė, kad jų tradiciniams varžovams SPD vis tiek yra labiau dėl ko rūpintis.
„SPD naujoji vadovybė ir jos kandidato į kanclerius paskyrimas nepadarė jokio poveikio – priešingai, SPD rezultatai buvo blogiausi nuo pat to laiko, kai Bavarijoje pradėjo vykti rinkimai“, – sakė jis.
Buvę CSU šalininkai vadovavosi visos šalies tendencija ir atidavė savo balsus ne SPD, o mažesnėms partijoms – šį kartą daugiau balsų gavo žalieji, verslui palanki Laisvųjų demokratų partija ir nepriklausoma Laisvųjų rinkėjų parija.
Šie rinkimai reiškia didelius pokyčius Bavarijos politikoje. Dešimtmečius CSU buvo šios žemės, besididžiuojančios tradicinėmis odinėmis kelnėmis, alumi, BMW ir futbolo klubu „Bayern Muenchen“, sinonimas ir jos identiteto dalis.
16 Vokietijos žemių savarankiškai tvarko daugelį savo reikalų, bet Bavarija šiuo atžvilgiu yra ypatingas atvejis. Garbinga „Laisvosios Bavarijos žemės“ istorija siekia 6-ąjį amžių, ji puoselėja turtingas tradicijas ir didžiuojasi atvirukų vertais miesteliais, pilimis ir kraštovaizdžiais.
Bavarijos teritorija yra kaip Airijos, bet ekonomikos pajėgumai daug didesni. Joje įsikūrę trečdalis iš 30-ies Vokietijos indekso DAX patikimų akcijų kompanijų, 48 proc. šalies alaus daryklų; daugelyje šios žemės vietų nėra nedarbo, užtat yra geras gyvenimo lygis.
Šiai sėkmės istorijai vadovavo CSU, kuri absoliučią daugumą žemės parlamente turėjo nuo 1962 metų. Toks dominavimas, pasak ekspertų, buvo unikalus pokario Vakarų Europoje.
Kadenciją baigiančiame parlamente CSU turi du trečdalius iš 180 vietų, bet dabar turės kęsti pažeminimą – ieškoti koalicijos partnerio ir atsižvelgti į kitų partijų nuomonę, nors iki šiol niekas šioje partijoje tokio dalyko nėra patyręs.
Tokio nuopuolio priežasčių yra daug ir jos yra sudėtingos, sako analitikai.
Viena vertus, neseniai žlugusi politika tokiais klausimais kaip švietimas, draudimas rūkyti ir traukinių ant magnetinės pagalvės linijos atsisakymas pelnė CSU negrabumo įvaizdį ir išprovokavo raginimus kažką keisti.
Rinkėjų aktyvumas taip pat buvo mažas – 57 proc., nes daugelis ištikimų partijos šalininkų liko namuose. Be to, partijai nepadėjo dabartinės CSU vadovybės, partijos pirmininko E.Huberio ir Bavarijos premjero Guentherio Becksteino, nepopuliarumas. Tačiau kiti veiksniai siekia dar toliau.
Bavarijai modernėjant, jos visuomenė pasikeitė – padidėjo aplinkosauginis sąmoningumas, sumažėjo bažnyčią lankančių žmonių skaičius ir CSU prarado ryšį su žmonėmis, sako ekspertai. Partija taip pat nesugeba patraukti Bavarijoje gyvenančių imigrantų, kurių yra daugiau kaip milijonas.
„CSU atvedė Bavariją į modernų amžių, bet dabar tas modernus amžius smogia atgal“, – praėjusią savaitę rašė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
