Šią savaitę F.Merzas šiuos komentarus išsakė verslo konferencijoje Halės mieste centrinėje Vokietijoje, kur kritikavo ankstesnės vyriausybės vykdytą energetikos politiką.
Jis sakė: „Atsisakyti branduolinės energijos buvo didelė strateginė klaida. Jei jau ketinta tai daryti, tai prieš trejus metus reikėjo bent jau palikti paskutines Vokietijoje likusias atomines elektrines prijungtas prie tinklo.“
F.Merzas teigė, kad Vokietijos energetikos pertvarka yra „brangiausia pasaulyje“, ir pridūrė, kad šalis neturi pakankamai energijos gamybos pajėgumų.
Jis pridūrė, kad jo vyriausybė, kuri yra valdžioje nuo pernai Vokietijoje laimėtų parlamento rinkimų, turi „ištaisyti“ padėtį, kurią paveldėjo iš savo pirmtakų.
Branduolinės energijos atsisakymas
2023 m. Vokietija uždarė tris paskutines likusias branduolines elektrines ir taip užbaigė dešimtmečius trukusią branduolinės energijos gamybą šalyje.
Šis žingsnis buvo dalis daugelį metų trunkančio perėjimo nuo atominės energijos, mažėjant visuomenės paramai atominėms elektrinėms ir Berlynui bandant pereiti prie atsinaujinančiosios energijos gamybos.
Tačiau šį sprendimą kai kurie kritikavo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to visoje Europoje išaugusių energijos kainų, kurios paskatino Vokietiją atnaujinti kai kurių anglimi varomų elektrinių veiklą.
Praėjusiais metais „Reuters“ pranešė, kad kelios šalys planuoja statyti naujas atomines elektrines – Europos šalys vis dažniau vertina branduolinę energiją kaip būdą pakeisti energijos gamybos pajėgumus po to, kai žemynas iš esmės atsisakė rusiškų dujų.
Vokietijos transliuotojas NTV ketvirtadienį pranešė, kad Europos Komisija sutiko leisti Vokietijai statyti naujus dujų energijos įrenginius, kurie galėtų būti naudojami kaip atsarginis šaltinis, kai elektros energijos poreikis viršija atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus.
Pagal dabartinius tikslus Vokietija siekia iki 2030 m. 80 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir planuoja iki 2045 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, praneša Vokietijos visuomeninis transliuotojas ARD.
