Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Metai po revoliucijos Ukrainoje: padaryta pakankamai ar per mažai?

Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Reformos Ukrainoje juda lėtai, korupcijos šešėlis niekur nedingsta, o dabartinės valdžios atstovams jau metami kaltinimai dėl valstybės turto grobstymo, rašo „The New York Times“. Rusijai ši padėtis tinkama, ji tik ir laukia, kol šalis susilpnės, taps mažiau patrauki Vakarams, tada Rusija ja pasirūpins.

Šalis ant bankroto skardžio. Politiškai motyvuotų žmogžudysčių ir paslaptingų buvusių vyriausybės pareigūnų savižudybių potvynis pasėjo baimę šalyje. Vidinės kovos pradėjo skaldyti proeuropietišką daugumos koaliciją Parlamente. Nuolatinė karo grėsmė tvyro šalies pasienyje.

Praėjus metams po to, kai Petro Porošenka buvo išrinktas šalies prezidentu ir pakeitė Viktorą Janukovyčių, bei šešiems mėnesiams po to, kai į valdžią atėjo nauji įstatymų leidėjai, Ukraina išlieka giliai įklimpusi politiniame ir ekonominiame chaose.

Reformos Ukrainoje juda lėtai, korupcijos šešėlis niekur nedingsta

„P. Porošenka, patinka jis jums ar ne, neįneša reikiamų pokyčių, – pasakė amerikiečių nepelno organizacijos „Pereinamojo laikotarpio demokratijų projektas“ prezidentas Bruce P. Jacksonas. – Ukrainos valdžia yra tokia silpna ir trapi, kad ji nėra pajėgi atlikti reikiamus žingsnius tam, kad būtų sukurta vieninga ir nepriklausoma valstybė.“

Pastangos rasti sutarimą tarp Kijevo valdžios ir Rusijos remiamų separatistų, kontroliuojančių didelę dalį Rytų Ukrainos regionų, atsidūrė aklavietėje, nors vasarį buvo paskelbtos paliaubos, kurių sąlyga buvo valdžios decentralizacija ir didesnė autonomija.

Sužlugdyta ekonomika toliau skęsta su 17,6 proc. pirmąjį 2015-ųjų ketvirtį sumažėjusiu bendruoju vidaus produktu (BVP). Tikėdamiesi išvengti įsipareigojimų nevykdymo, valstybės pareigūnai leidosi į derybas su kreditoriais, tačiau kol kas jiems nepavyko užsitikrinti sandorio. Atvirai nerimaujama ir dėl to, kad Tarptautinio valiutos fondo, JAV bei ES pažadėtų daugiau nei 40 mlrd. dolerių nepakaks.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Įtarimai naujai valdžiai

Turbūt didžiausiu nusivylimu prieš metus Kijevo centre protestavusiems žmonėms tapo P. Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko nesugebėjimas išpildyti pažado – suvaldyti įsišaknijusią korupciją. Valdžia kaltinama aplaidumu ir politinių sąskaitų suvedinėjimu.

Parlamentas, kuriame proeuropietiškos partijos turi daugumą, praeitą mėnesį balsavo dėl komisijos, kuri tirtų kaltinimus Vakaruose taip mėgstamam A. Jaceniukui ir jo kabinetui dėl 325 mln. JAV dolerių valstybės turto pasisavinimo.

Vyriausybė ir jos šalininkai neigia bet kokius kaltinimus, sakydami, kad nuėjo kur kas toliau nei jų pirmtakai, laisvindami Ukrainą nuo posovietinio blogo valdymo palikimo. Jie pažymi, kad parlamentas priėmė reformų iniciatyvas, kuriomis siekiama paskirti naują nacionalinio banko vadovybę bei reorganizuoti gamtinių dujų pramonę.

Sužlugdyta ekonomika toliau skęsta su 17,6 proc. pirmąjį 2015-ųjų ketvirtį sumažėjusiu bendruoju vidaus produktu

Besitęsianti suirutė kelia įtampą tarp Ukrainos valdžios ir jos sąjungininkių Europoje, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, kurių lyderiai padėjo sudaryti paliaubas, tačiau nusivilia lėta situacijos kaita. P. Porošenka paskelbė griežtas priemones, kurios turėtų suvaldyti oligarchų įtaką. Tačiau tai valstybės priešais padaro didžiausius šalies darbdavius, kurie iki šiol palaikė vyriausybę.

„Kai tu nenori nieko daryti ir negali pranešti apie tai, ką padarei, tau reikia priešo, – kalbėjo buvęs V. Janukovyčiaus globėjas Dmitrijus Firtašas, kuris yra vienas pagrindinių „deoligachchizacijos“ kampanijos taikinys. – Labai patogu turtingus žmones naudoti kaip atpirkimo ožius.“

Ukrainai nėra didesnio išbandymo nei kol kas bergždžia kova su korupcija. Netgi pareigūnai, kurie yra šios kovos priešakinėse linijose, pripažįsta, kad kol kas nepajudėta iš vietos.

Teisinę sistemą reikia kurti nuo nulio

Generalinio prokuroro pavaduotojas Davidas Sakvarelidzė, padėjęs įnešti radikalių permainų į Gruzijos teisingumo sistemą, gavo Ukrainos pilietybę ir įgaliojimus reformuoti prokuratūrą.

„Jie vis dar yra korumpuoti, ir jokių sisteminių pokyčių teisėsaugos institucijose bei teismuose nėra atlikta“, – interviu savo biure Kijeve kalbėjo D. Sakvarelidzė. Jo teigimu, baudžiamosios teisės sistema turi būti kuriama beveik nuo nulio. „Neturime baudžiamosios teisės, nė vienas prokuroras neturi aiškių veiklos gairių“, – sakė jis.

Vietoje to, kad egzistuojančios teisėsaugos pradėtų efektyviai funkcionuoti, parlamentas, D. Sakvarelidzės teigimu, susitelkė į teisės aktų, kurie tik didina biurokratiją, kūrimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metais.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Holodomoro aukų pagerbimas Kijeve, 2014 metais.

Vienas iš pagrindinių pažadų po Maidano revoliucijos buvo kovos su korupcija biuro įsteigimas, kuriame turėtų būti įdarbinta 700 pareigūnų. Gerokai vėluodamas, balandžio 16 d. P. Porošenka pagaliau paskyrė biuro vadovą. Tai – Artiomas Sytnykas, buvęs Kijevo prokuroras.

Dėl vėlavimo vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti staigios restruktūrizacijos įsipareigojimų. Visų pirma, ji nesugebėjo atsekti milijardų, kuriuos išgrobstė buvęs prezidentas V. Janukovyčius, jo šeima bei artimiausi bendrininkai. Nei V. Janukovyčius, nei su juo pabėgę pareigūnai, kurių dauguma dabar yra Rusijoje, nebuvo suimti. Buvusių pareigūnų ir valstybės vadovų korupcijos tyrimai labai užstrigo.

Praėjusių metų protestų organizatorius, dabartinis Korupcijos prevencijos ir neutralizavimo komiteto parlamente narys Jegoras Sobolevas pripažino esąs užverstas skundais.

„Didžiausia problema yra ta, kad šalyje nėra tikros teisinės sistemos ir teisėjų, nes dauguma jų yra labai korumpuoti Janukovyčiaus laikų žmonės. Tas pats ir su prokurorais. Kita didelė problema tai, kad P. Porošenka nėra pasiruošęs juos atleisti“, – kalbėjo J. Sobolevas.

Ponas Sobolevas nėra vienintelis, kuriam stinga pasitikėjimo naująja valdžia. Daug Maidano protestuotojų, kurie šiuo metu yra vyriausybėje, sako esantys nepatenkinti P. Porošenka bei A. Jeceniuku, kurie yra V. Janokovyčiaus oponentai, tačiau tuo pat metu ir sistemos, kurią protestuotojai norėjo išardyti, veteranai.

Tai yra viena priežasčių, kodėl parlamente siūlymas ištirti buvusio Valstybės finansų inspekcijos vadovo Nikolajaus Gordienko kaltinimus A. Jaceniukui dėl valstybės turto grobstymo susilaukė didelio pritarimo.

M. McFaulas: nusivylimas nėra netikėtas

Analitikai teigia, kad nusivylimo ir frustracijos buvo galima tikėtis. „Praėjus metams po revoliucinės suirutės visi visuomet yra nusivylę. Tai – socialinių mokslų tiesa. Žmonės niekada nesako, kad reikalai klostosi geriau, nei tikėtasi. Visuomet sakoma, kad valdžia nedaro pakankamai, – praeitą mėnesį kalbėjo buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.

is teigė tikintis Ukrainos pastangomis ir esantis sužavėtas jau įvykdytų reformų skaičiumi, kuris Vakaruose nuvertinamas. Tačiau M. McFaulas neslėpė, kad Ukrainos laukia milžiniški iššūkiai, ypač turint mintyje Vakarų geradarių reikalavimus. „Jie paprasčiausiai nėra tokioje padėtyje, kokioje yra Ukraina, sulaukianti jų reikalavimų“, – teigė M. McFaulas.

Pasak P. Porošenkos administracijos vadovo Boriso Ložkino,  prezidentas teikia pirmenybę šešėlio, monopolizacijos, oligarchinių struktūrų naikinimui bei decentralizacijai. Tačiau konfrontacija, anot jo, tik pasėjo baimę, ypač tarp verslo veikėjų ir pareigūnų, kurie turėjo ryšių su V. Janukovyčiaus valdžia.

Mažiausiai šeši pareigūnai galbūt nusižudė, o dar vienas – buvęs Regionų partijos narys Olehas Kalašnikovas – buvo nušautas prie savo namų Kijeve.

Teisėsauga dėl šių žūčių pradėjo tyrimus, tačiau pareigūnai nemano, kad savižudybės gali būti susijusios tarpusavyje.

„Rusija tiesiog laukia, kol vidinės Ukrainos problemos ją padarys vis mažiau patrauklią Vakarams, – teigė Maskvos „Carnegie“ instituto tyrėjas Aleksandras Baunovas. – Vladimiras Putinas viliasi, kad Rusijai nereikės susilpninti šalies, o ši susilpnės pati, ir tada jis ateityje galės pasinaudoti Ukrainos silpnumu.“

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min