2017-09-13 17:53

Mianmaro faktinė lyderė kitą savaitę kreipsis į tautą dėl rohinjų krizės

Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi kitą savaitę kreipsis į tautą dėl šalies Rachinų valstiją krečiančios krizės.
Aung San Suu Kyi
Aung San Suu Kyi / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ši jos kalba bus pirmoji po ją užgriuvusios kritikos lavinos, kad ji nestoja ginti musulmonų rohinjų, masiškai bėgančių iš Mianmaro Rachinų valstijos.

Dėl Mianmaro armijos kampanijos prieš rohinjus, reagavus į rohinjų kovotojų rugpjūčio 25 dieną surengtas atakas, per sieną į Bangladešą per mažiau nei tris savaites pabėgo beveik 380 tūkst. rohinjų.

Smurtas išprovokavo humanitarinę krizę abiejose sienos pusėse ir didžiulį pasaulinį spaudimą šalies lyderei Aung San Suu Kyi pasmerkti armijos kampaniją, kurią JT pavadino turinčia visus „etninio valymo“ požymius.

Vėlyvą trečiadienį per spaudos konferenciją vyriausybės atstovas Zawas Htay sakė, kad faktinė Mianmaro lyderė rugsėjo 19-ąją per televiziją „pasisakys už susitaikymą ir taiką“.

Pasak jo, Nobelio premijos laureatė Aung San Suu Kyi kitą savaitę nedalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, nes spręs šalį krečiančią krizę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rohinjai bėga iš Mianmaro
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rohinjai bėga iš Mianmaro

Z.Htay teigimu, jos reikia Mianmare, kad „sureguliuotų humanitarinę pagalbą“ bei dėl „susirūpinimo dėl saugumo“.

Už Mianmaro ribų Aung San Suu Kyi, kaip prispaustųjų gynėjos, reputacija dėl rohinjų krizės smarkiai pašlijo.

Aung San Suu Kyi, pirmoji per kelis dešimtmečius civilinė Mianmaro lyderė, nekontroliuoja įtakingų kariškių, kurie šalį valdė 50 metų, kol leido 2015-aisiais surengti laisvus rinkimus.

Be to, Mianmaro gyventojų daugumą sudarantys budistai nejaučia didelių simpatijų rohinjams – pilietybės neturintiems musulmonams, vadinamiems „bengalais“, kitaip tariant – nelegaliais imigrantais.

Tačiau už Mianmaro ribų Aung San Suu Kyi, kaip prispaustųjų gynėjos, reputacija dėl rohinjų krizės smarkiai pašlijo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rohinjai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rohinjai

Teisių gynimo grupės peikė buvusią demokratijos aktyvistę už tai, kad ji nepasakė nė žodžio prieš armijos kampaniją, jau pareikalavusią šimtų gyvybių.

Rohinjų pabėgėliai pasakoja siaubingas istorijas apie karius šiaurinėje Rachinų valstijoje kartu su budistų gaujomis šaudančius į civilius gyventojus ir nušluojančius nuo žemės paviršiaus ištisus kaimus.

Armija tokius kaltinimus neigia, o Aung San Suu Kyi taip pat stengėsi menkinti įtarimus dėl žiaurių nusikaltimų, dėl konflikto komplikavimo kaltindama „didžiulį dezinformacijos ledkalnį“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą