Tokie buvusio Rusijos prezidento žodžiai nuskambėjo po to, kai Gynybos ministerija paskelbė 21 pramoninio objekto įvairiose Europos šalyse, kurie esą dalyvauja „didinant bepiločių orlaivių gamybą ir tiekimą Ukrainai smūgiams į Rusijos teritoriją“, sąrašą.
„Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą reikėtų suprasti pažodžiui: Europos įmonių, gaminančių bepiločius orlaivius ir kitą įrangą, sąrašas yra potencialių Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašas. Kada smūgiai taps realybe, priklauso nuo to, kas vyks toliau. Miegokite ramiai, Europos partneriai!“ – socialiniame tinkle „X“ pareiškė D.Medvedevas.
Gynybos ministerija įmones suskirstė į Ukrainos gamintojų filialus Europoje, kurie, jos duomenimis, tiesiogiai gamina bepiločius orlaivius ir su jais susijusius komponentus, ir Europos įmones, gaminančias komponentus bepiločiams orlaiviams. Sąraše nurodomi objektų adresai ir kurioms įmonėms jie priklauso. Į sąrašą įtrauktos bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Izraelyje, Turkijoje ir Vokietijoje.
Ministerija taip pat nurodė, kad šių šalių sprendimas padidinti bepiločių orlaivių gamybą ir tiekimą Ukrainai kelia grėsmę „smarkiai paaštrinti karinę ir politinę padėtį visame Europos žemyne“. O pats sprendimas esą priimtas atsižvelgiant į „didėjančius nuostolius ir gilėjantį gyvosios jėgos trūkumą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“.
„Europos visuomenė turėtų ne tik aiškiai suprasti tikrąsias grėsmių jos saugumui priežastis, bet ir žinoti „ukrainietiškų" ir „bendrų" įmonių, gaminančių Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius ir jų komponentus, adresus ir buvimo vietas savo šalių teritorijoje“, – gąsdinama Gynybos ministerijos pranešime.
Bandymas kurti nepasitikėjimą
Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) teigia, jog tokiais pranešimais siekiama kurti nepasitikėjimą tiek visuomenėje, tiek verslo aplinkoje.
„NKVC vertinimu, rusijos viešai skleidžiami pareiškimai ir „sąrašai“, kuriuose neva minimos Europoje veikiančios įmonės, yra pirmiausia įbauginimo ir informacinio spaudimo priemonė. (...) Ši retorika pasirodo platesniame kontekste, kai intensyvėja dronų operacijos prieš rusijos karinę ir su karo pramone susijusią infrastruktūrą, padidėjusi incidentų bei informacinio triukšmo tikimybė“, – teigiama ketvirtadienį „Facebook“ Valstybės saugumo departamento pasidalintame NKVC pranešime.
„Lietuvos žvalgybos tarnybos ir teisėsaugos institucijos aktyviai dirba identifikuodamos ir užkardydamos galimus sabotažo bei diversijų atvejus – tokie incidentai vertinami ypatingai rimtai, operatyviai tiriami, o turint pakankamai duomenų, imamasi prevencinių ir procesinių veiksmų“, – rašo NKVC.
Anot centro, Rusija Europoje jau ne pirmus metus taiko ne tik hibridines, bet ir kinetines operacijas, skirtas trikdyti saugumą, visuomenių atsparumą bei mažinti ryžtą remti Ukrainą.
Kovo mėn. pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į taikinius Rusijoje paleido daugiau atakos bepiločių orlaivių, nei Rusijos kariai paleido į Ukrainą, rodo Ukrainos pajėgų ir Rusijos gynybos ministerijos duomenys.
-
Karas Ukrainoje. Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims: „Rusija ginsis“
-
Rusija šiepia dantis: paleido į Ukrainą per 650 dronų ir 44 raketas
-
ES smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinius objektus
-
Rusijos diplomatų automobilis nutrenkė ukrainietį dviratininką
-
Rusija virš Ukrainos išmėtė tūkstančius skrajučių – pirmą kartą nusitaikė į Trumpą
Per mėnesį, Rusijos duomenimis, oro gynybos pajėgos perėmė 7347 Ukrainos bepiločius orlaivius – tai istorinis rekordas. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija per tą patį laikotarpį į Ukrainą paleido 6462 bepiločius orlaivius ir 138 raketas, iš jų Ukraina perėmė apie 90 proc. bepiločių orlaivių (5833) ir beveik 74 proc. raketų (102).
