Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Migrantai Europos Sąjungoje: gerovės kūrėjai ar pašalpų turistai?

Migrantai, laukiantys deportavimo
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Migrantai, laukiantys deportavimo
Šaltinis: 15min
0
A A

Judėjimo laisvė yra viena iš esminių ES piliečių teisių. Tačiau Jungtinė Karalystė ir kai kurios kitos šalys – išsigandusios rumunų ir bulgarų migrantų, kuriems sausio mėnesį atsivers visos ES darbo rinka – norėtų pakeisti šias taisykles, rašo BBC.

Ką Europos Sąjunga sako apie judėjimo laisvę?

ES
ES

Tai esminis sąjungos principas, įtvirtintas ES sutartyse. Jis papildo tris kitas esmines bendros rinkos laisves: prekių, kapitalo ir paslaugų.

Europos Komisija sako, kad judėjimo laisvė yra glaudžiausiai susijusi su ES pilietybe. Pasak apklausų, ji laikoma didžiausiu teigiamu ES pasiekimu, lenkiančiu tokius kaip taika Europoje, euras ar studentų mainai.

Daugiau nei 14 milijonų ES piliečių gyvena kurioje nors kitoje ES šalyje. Tai sudaro 2,8 proc. visų sąjungos gyventojų.

ES teisingumo komisarė Viviane Reding neseniai studentams Belgijoje sakė: „Šiandien, būdami Europos piliečiai, jūs galite keliauti 3000 kilometrų per visą Europą – nuo Vilniaus Lietuvoje iki Valensijos Ispanijoje – nė karto nesustoję pasienyje.“

Judėjimo laisvė padeda užpildyti darbo vietas daugelyje ES šalių, kuriose darbdaviai gali rinktis iš daug didesnio kandidatų skaičiaus, teigia Komisija. Euro krizę neblogai atlaikiusi Vokietija sulaukia daugybės darbo ieškančių europiečių iš Ispanijos, Italijos ir Graikijos.

Kokia Londono pozicija?

123rf nuotr./Londonas
123rf nuotr./Londonas

Jungtinės Karalystės vyriausybė entuziastingai remia bendrą rinką ir nori, kad būtų pašalinti prekybos barjerai paslaugų sektoriuje, kadangi paslaugos sudaro 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir kuria didžiąją dalį darbo vietų.

Laisvas darbo jėgos judėjimas yra būtinas efektyviai funkcionuojančiai bendrai rinkai – tai laikoma ir viena didžiausių JAV ekonomikos stiprybių.

Tačiau britų vidaus reikalų sekretorė Theresa May sako, kad laisvas darbininkų judėjimas neturi virsti masine migracija. Ji nori, kad taisyklės būtų pakeistos ES lygiu.

Londonas nori turėti galimybę apriboti imigrantų iš ES skaičių. Vienas iš būdų – reikalauti, kad naujai priimtos narės, prieš suteikiant jų piliečiams visas laisvo judėjimo teises, pasiektų tam tikrą nacionalinių pajamų lygį.

Gyventojų apklausos ir tokių politinių jėgų kaip Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) išpopuliarėjimas rodo, kad nerimas dėl imigracijos kursto britų skeptiškumą arba netgi priešiškumą ES.

Judėjimo laisvė greičiausiai bus didelė tema Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu. UKIP kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose tikisi stipriai pasirodyti. Problemą dar labiau pakurstė valstybės išlaidų mažinimas daugelyje ES šalių, dėl ko ženkliai išaugo jaunimo nedarbas.

Dauguma ES senbuvių taikė laikinus darbo rinkos apribojimus piliečiams iš 2004 metais įstojusių šalių, taip pat ir Lietuvos, nors Jungtinė Karalystė, Airija ir Švedija to nedarė. Dėl to į Britų salas atvyko nepaprastai daug imigrantų iš šių šalių, daugiausia iš Lenkijos.

2004-2011 metais imigracija iš naujųjų ES šalių pasiekė 400 tūkst. 2011 metais daryto surašymo duomenimis, apie 1,1 mln. gyventojų yra kilę iš šių šalių.

Dėl imigrantų koncentracijos kai kuriose šalies vietose papildomą spaudimą pajuto socialinių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui, mokyklos ir ligoninės.

Kuo gąsdina bulgarai ir rumunai?

Rumunija
Rumunija

Bulgarija ir Rumunija yra naujausios ir neturtingiausios ES šalys, prisijungusios prie bendrijos 2007 metais. ES vis dar atidžiai prižiūri, kaip šioms šalims sekasi spręsti įsisenėjusias korupcijos, teisinės sistemos ir organizuoto nusikalstamumo problemas.

ES šalys neatvėrė savo darbo rinkų rumunams ir bulgarams, kai jie įstojo į sąjungą, tačiau laikini apribojimai nustos galioti sausio mėnesį.

Vis dėlto tūkstančiai bulgarų ir rumunų jau rado darbo kitose ES šalyse, pasinaudodami įvairiais darbo leidimais. Pavyzdžiui, jie kaip sezoniniai darbininkai darbuojasi britų fermose.

Vidutinis atlyginimas senosiose ir naujosiose ES narėse gerokai skiriasi, o tai ir skatina migraciją iš rytų į vakarus. 2011 metų duomenimis, Bulgarijoje darbuotojai vidutiniškai uždirbo 4 668 eurus per metus, o Rumunijoje – 6 146 eurus. Jungtinėje Karalystėje vidutinis atlyginimas buvo 40 045, Vokietijoje – 43 300, o Danijoje – 60 002 eurai.

Nuo pat 2007 metų Nyderlandai vetuoja Bulgarijos ir Rumunijos bandymus prisijungti prie Šengeno zonos. Jai priklauso visos ES šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Kiprą. Nyderlandai sako, kad savo veto atšauks tik tada, kai ES ataskaitos pateiks teigiamų rezultatų.

Šengeno klausimas svarbus ir dėl to, kad Bulgarija turi sienas su Graikija bei Turkija – pagrindiniais migrantų, dažnai nelegalių, iš Azijos ir Afrikos vartais į ES.

Ar tikroji problema nėra imigrantai, prašantys pašalpų?

Nacionalinio socialinės integracijos instituto nuotr./Pašalpos
Nacionalinio socialinės integracijos instituto nuotr./Pašalpos

Britų vyriausybė net sugalvojo specialų terminą – „pašalpų turizmas“ – ir piktinasi, kad bedarbiai migrantai keliauja po ES, ieškodami dosniausių socialinių išmokų. Londonas sako siekiantis griežtesnės kontrolės būtent tam, kad pašalpas gauti galėtų tik išties dirbti norintys migrantai ir jų šeimos.

Nyderlandų ir Vokietijos politikai taip pat kelia panašius klausimus.

Pastaraisiais metais Prancūzija pradėjo vykdyti masines romų deportacijas. Prancūzijos pareigūnai žmones iš miestų pakraščiuose susikūrusių stovyklų išsiuntė atgal į Rumuniją ir Bulgariją.

ES šalių migrantams taikoma trijų mėnesių taisyklė – po trijų mėnesių juos priėmusi šalis turi patikrinti, ką jie veikia: ar turi darbą, ar turi pajamų šaltinį, jeigu yra studentai, gyvenamąją vietą, patikrinti šeiminę padėtį.

Daugelyje šalių imigrantai iš kitų ES valstybių daugiau prisideda finansuojant socialinės apsaugos ir paslaugų sistemą nei ją apkrauna, sako Europos Komisija. Daugelis jų turi darbus ir moka mokesčius. Iš visų žmonių, gaunančių ne pačių darbuotojų ar darbdavių finansuojamas išmokas, tik 5 proc. sudaro migrantai iš ES šalių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min