Palūžęs, tuščiomis rankomis, jis grįžo į Gajvelo kaimą. Oficialioje vietos valdžios ataskaitoje parašyta, kad K.Moorthy ištiko širdies smūgis „dėl spaudimo, kurį vyras patyrė iš mikrofinansinių institucijų dėl paskolos grąžinimo“.
„Jis jautė tokią įtampą, kad tiesiog parklupo ir mirė“, – BBC žurnalistui pasakojo vyro žmona.
Daugiau nei trečdalis iš 30 mln. namų ūkių, pasiėmusių mikrokreditus Indijoje, gyvena Andra Pradeše. Didžioji dalis skolininkų yra moterys.
Skolintojų maištas
Didžiajai daliai žmonių minėtoje Indijos valstijoje mažos paskolos tapo didžiuliu prakeiksmu. Anot vietos valdžios atstovų, per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 80 proc. žmonių, nesugebėjusių vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, ryžosi savižudybei. Tai sąlygojo pačią didžiausią krizę Indijos augančios mikrofinansų pramonės istorijoje.
Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 80 proc. žmonių, pasiėmusių paskolas ir nesugebėjusių vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, ryžosi savižudybei.Opozicijos politikai paragino skolintojus kuriam laikui įšaldyti ar nukelti paskolų grąžinimą. Andra Pradešo valstijoje minėtos verslo bendrovės išdavė 80 mlrd. rupijų paskolų (per 5 mlrd. litų). Savo ruožtu bankai, baimindamiesi, kad mikrokreditų įmonės gali neatgauti daugiau nei 10 mlrd. litų paskolų, sustabdė paskolų išdavimą šioms įmonėms.
Indijos mikrofinansų krizė kiek primena 2008 metų JAV paskolų krizę, kai finansinės bendrovės už nedideles palūkanas lengva ranka dalijo paskolas perkantiems būstą, kol galiausiai kainos nukrito ir skolinininkai negalėjo parduoti savo namų ar išsimokėti skolų.
Indijoje skirtumas tas, kad skolininkai yra nepalyginamai skurdesni, neturintys socialinio draudimo. K.Moorthy istorija yra tragiškas pavyzdys to, kaip mikropaskolos, kurių metinės palūkanos svyruoja tarp 36–120 proc., gali palaužti žmones.
Be to, tokie rezultatai paneigia tariamą mikrokreditų tikslą neva palengvinti gyvenimą vargšams.
2002 metais K.Moorthy iš mikrokredito įmonės pasiskolino 919 litų, kad galėtų baigti savo 5 825 litų vertės namo statybas. Dalį pinigų jo žmona gavo iš savo darbdavių.
Didžiausia kaina
2008 metų gegužę mikrokredito bendrovės vadybininkas pasirodė K.Moorthy kaime. Vyras pasiėmė dar vieną 866 litų paskolą, kad grąžintų nedideles skolas kaimynams. Ši, antroji, paskola, pasak vyro šeimos, buvo išmokėta per metus.
Nesuvokdamas, kad įkliuvo į paskolų spąstus, ir įtikintas agresyvių mikrokreditų įmonių agentų, K.Moorthy pasiskolino 660 dolerių iš trijų skirtingų bendrovių. Už šiuos pinigus vyras norėjo sumokėti už savo trijų vaikų išsilavinimą, taip pat padengti dalį skolų.
Tuo metu, kai vyras mirė, jau 20 savaičių nebeišgalėjo įgyvendinti savo įsipareigojimų.
„Paskolos išduodamos kaimo žmonėms nepatikrinus, ar jie sugebės jas grąžinti“, – BBC sakė vietos valdžios atstovas Reddy Subrahmanyamas. Anot jo, Andra Pradešo valstijoje vidutinė skola siekia 1 733 litus, tuo tarpu vidutinės metinės pajamos – 2 784 litus.
Vadinasi, daugiau nei 60 proc. šių žmonių pajamų yra išleidžiama pasiimtoms paskoloms grąžinti.
Praėjus porai mėnesių nuo K.Moorthy mirties, jo šeima visomis išgalėmis stengiasi išgyventi, parduodama turimus brangesnius daiktus ir visiškai priklausydama nuo geranoriškų kaimynų bei savo reitingus pakelti siekiančių politikų.
