Kaip rašo „Business Insider“, daugiausia ugniagesių žuvo iš tos komandos, kuri į įvykio vietą atskubėjo pirmoji. Tuomet dar nebuvo aišku, kad dega chemikalai, todėl ugniagesiai griebėsi liepsnas malšinti įprastai – vandeniu. Tačiau jis padėtį tik pablogino, nes sušlapę chemikalai ėmė sproginėti.
Labai panaši situacija buvo susidariusi 2013 m. per gaisrą Teksase. Tuomet iš penkiolikos gaisre žuvusių žmonių vienuolika buvo ugniagesiai. Atlikus šio įvykio tyrimą paaiškėjo, kad ugniagesiai neturėjo jokių galimybių sustabdyti ugnies, todėl būtų buvę geriau, jei jie patys būtų pasitraukę į saugią vietovę.
Kas sukėlė šį gaisrą, neaišku iki dabar. Žinoma tik tiek, kad užsidegė sandėlyje laikytos sprogios cheminės medžiagos.
JAV nustatyta griežta tvarka, kad ugniagesiai turi tiksliai žinoti, kokios medžiagos laikomos įmonių teritorijose, turėti visus planus, teigia cheminės saugos specialistas Ralphas Stuartas iš Kyno valstybinio koledžo. Be to, ugniagesiai gali verslui padėti parengti evakuacijos planus, patarti, kaip išvengti nelaimių.
Tačiau net Amerikoje nėra viskas iki galo išspręsta. Pavyzdžiui, medžiagų sąrašus ir jų išdėstymo planus įmonės dažnai turi popierinius ir laiko savo patalpose. Jei jos užsidega, ugniagesiai neturi galimybių gauti reikiamos informacijos. Ugniagesiai patartų turėti tokių dokumentų elektronines kopijas.
