Minima Tibeto diena

Pirmadienį K.Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados Lietuvos kovotojai už Tibeto laisvę rengia akciją, kurios metu ketinama rašyti palinkėjimus Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai ir visiems tibetiečiams. Palinkėjimai vėliau bus išsiųsti į Dharamsalą, miestelį, kur gyvena Tibeto dvasinis ir politinis lyderis.

Šiame Indijos šiaurėje esančiame Dalai Lama gyvena nuo 1959 metų, kai Tibete galutinai įsitvirtino Kinijos valdžia.

Pasaulinės Tibeto dienos idėja gimė 1997 metais. Minint šią dieną siekiama ne tik atkreipti dėmesį į tibetiečių padėtį Kinijos valdomame regione, bet ir priminti pasauliui apie unikalų Tibeto kultūros paveldą.

Gegužės pabaigoje Seimas atmetė rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimo Tibete. Rezoliucija norėta konstatuota, kad po aneksijos 1951 metais „Tibeto tauta neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, turėti savo valdžią, puoselėti savo unikalią kultūrą, Tibete yra paminamos prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir asociacijų laisvės“.

Tik pasirodžius rezoliucijos projektui, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu pasiūlė iniciatoriams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi, anot jos, yra „žinomas istorinis faktas“, jog Tibetas yra Kinijos dalis nuo XIII-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai "turi visas teises, suderinamas su šalies konstitucija ir įstatymais".

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.