Jis, kaip ir kiti pakalbinti jaunesnio amžiaus Minsko gyventojai, sekmadienį vyksiančių Baltarusijos prezidento rinkimų baigtimi neabejoja – laimės Aliaksandras Lukašenka, kuris šaliai vadovauja jau 16 metų.
Ar turi galimybių kiti? Galima pritarti tarptautinių stebėtojų vertinimams, kad šie prezidento rinkimai Baltarusijoje yra atviresni nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2006-aisiais Minsko gatvėse sunkiai galėjai pamatyti kitų kandidatų plakatų ar šūkių, raginančių keistis ir keisti. Dabar agitacinis kioskelis su užrašu „Už skaidrius rinkimus“ stūkso jau prie Minsko geležinkelio stoties.
Tačiau atvirumo ir skaidrumo nėra tiek daug, kiek žadėjo A.Lukašenka. Nors rinkimuose varžysis dešimt kandidatų, vakarinėse valstybinės televizijos žiniose monologus apie augančias šalies aukso atsargas, užtikrintą piliečių ateitį ir pagalbą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams dėstė tik vienas žmogus – dabartinis prezidentas.
Dabar mūsų prezidentui alternatyvos nėra. Žmogaus, kuris galėtų su juo konkuruoti – nėra. Bent jau manęs neįtikino nė vienas kitas kandidatas, nors ir skaičiau jų programas, domėjausi tuo, ką jie siūlo, – tvirtino pašnekovas.Tiesa, buvo kalbama ir apie opoziciją. Valstybės saugumo ir milicijos vadovai priminė, kad bet kokiems galimiems neramumams po rinkimų rezultatų paskelbimo bus „duotas tinkamas atkirtis“, o žinių laidos pabaigoje lyg tarp kitko pranešta – aikštėje, kurioje ketino protestuoti opoziciją palaikantys rinkėjai, miesto valdžia nutarė įrengti čiuožyklą. Taip, jau dabar ten blizga ledas. Ir blizga jis labiau nei opozicijos kandidatai, apie kuriuos 15min.lt pašnekovai taip pat turėjo ką pasakyti.
Dabar – jau ir sviestas
„O jums patinka bent vienas iš tų kandidatų?“, – paklausė gėlių kioske dirbanti 55-erių Emilija. Jos teigimu, opozicijos kandidatų programose – tik neapykanta ir nepagarba Baltarusijos žmonėms ir jų pasirinkimui balsuoti už A.Lukašenką. „Juk kiek daug gero jis padarė savo valstybei. Žinoma, norėtųsi, kad gyventumėme dar geriau, norėtųsi daugiau uždirbti, tačiau galiu jums pasakyti taip – anksčiau mūsų tauta sėdėjo tik su duona ir vandeniu, o dabar, A.Lukašenkos pastangų dėka, mūsų šalis prasigyveno. Dabar jau galime sau leisti valgyti ir sviestą“, – pasakojo moteris.
Jai pritartų ir Minsko miegamojo rajono daugiabutyje sutiktas Vladimiras. Noriai į klausimus atsakinėjusio vyro nuomone, A.Lukašenkos politiką ir jos rezultatus žmonės mato, tuo metu kiti kandidatai tik kalba, tačiau niekuo pasigirti negali. „Jeigu šie žmonės kažką dirbtų, parodytų tuos darbus, pasiekimus, siūlytų kažkokios konkrečius planus – mąstyčiau. Tačiau dabar mūsų prezidentui alternatyvos nėra. Žmogaus, kuris galėtų su juo konkuruoti – nėra. Bent jau manęs neįtikino nei vienas kitas kandidatas, nors ir skaičiau jų programas, domėjausi tuo, ką jie siūlo“, – tvirtino 53-ejų pašnekovas.
Opozicija rinkėjų akyse „paslysta“ ir dar vėl vienos priežasties – šįkart jai nepavyko susitarti iškelti vieningo kandidato, tad, kaip sakė gatvėse kalbinti praeiviai, galvojama ne apie darbą piliečių labui, o apie asmenines ambicijas ir interesus.
„Paskaitykite, ką ta opozicija kalba. Kažkokias nesąmones siūlo. Žada didinti pensijas, tačiau iš kur jas padidins? Jeigu pinigų nėra biudžete, tai iš niekur kitur jų ir nepaims. O žada, kad vis tiek padidins. Nesąmonės, ir tiek. Mane tenkina A.Lukašenkos politika, tad balsuosiu už jį“, – lūkuriuodama prie metro dėstė 36-erių Svetlana.
„Mums reikia naujo prezidento“
Taip drąsiai išrėžė 73-ejų Romanas. „A.Lukašenka jau nusipenėjo, reikia naujo vadovo. Aš balsuosiu už Jarosvalą Romančiuką, Jungtinės piliečių partijos kandidatą“, – įtariai žvelgdamas į diktofoną kalbėjo pensininkas. Tačiau jis taip pat neabejoja, kad sekmadienį galvą aukštyn kels dabartinis prezidentas. „O kodėl jūs čia tiek klausinėjate? Gal jūs iš KGB?“, – raukdamas antakius ir aiškindamas, kad skuba pas dukrą, pokalbį baigė Romanas.
Penktadienio vakarą Minsko gatvėse pavyko sutikti dar vieną žmogų, kuris teigė savo balsą atiduosiantis ne A.Lukašenkai.
60-ties metų Olga labai skubėjo į autobusą, tačiau leido ją palydėti ir einant pasikalbėti. „Galime kalbėtis, tačiau ką aš galiu pasakyti? Viską žinote – laimės tas, kuris ir turi laimėti. Tačiau aš pati balsuosiu ne už jį, o už judėjimo „Kalbėk tiesą“ lyderį Vladimirą Nekliajevą. Senokai jį pažįstu, ne asmeniškai, o kaip žmogų. Esu skaičiusi jo poezijos. Doras, garbingas žmogus. O šiaip politika per daug nesidomiu. Esu kaip ir dauguma kitų – noriu, kad atlyginimai, pensijos būtų didesnės, o kainos tik mažėtų“, – išgirdusi prašymą leisti būti nufotografuojamai žingsnį dar labiau paspartino moteris.
Beje, nusifotografuoti nesutiko nė vienas kalbintų pašnekovų. „Ne, tikrai ne, nes aš šioje šalyje gyvenu“, – išgirdęs prašymą ištarė inteligentiškos išvaizdos vyriškis, kurio žvilgsnyje galėjai pamatyti ir dar vieną mintį: „Šioje šalyje turėsiu gyventi ir toliau“.
