„Jis mirė 1 val. (vietos ir Lietuvos laiku), apsuptas žmonių, kuriuos jis mylėjo ir kurie mylėjo jį“, – sakoma šeimos pranešime.
1918 metais gimęs K.Micotakis pasitraukė iš politikos 2004-aisiais. Jis buvo ilgiausiai dirbęs Graikijos parlamento narys.
Šis konservatyvių pažiūrų politikas vadovavo vyriausybei 1990–1993 metais. Parlamente jis dirbo nuo 1946 metų, išskyrus 10 metų pertrauką per 1967–1974 metų karinės chuntos valdymą ir tuojau po jo.
Per Antrąjį pasaulinį karą K.Micotakis buvo aktyvus pasipriešinimo nacių okupacijai dalyvis jo gimtojoje Kretos saloje.
1967 metais jis buvo suimtas chuntos, bet sugebėjo pabėgti į Paryžių, kur gyveno iki demokratijos atkūrimo Graikijoje 1974-aisiais.
Nepaisant jo nuopelnų demokratijai K.Micotakis tapo Graikijos centro kairiųjų nekenčiamu veikėju, nes 1965 metais atliko svarbų vaidmenį Georgo Papandrėjo vyriausybės žlugime.
1984–1993 metais K.Micotakis vadovavo konservatyviai Naujosios demokratijos partijai ir buvo įsitraukęs į didelius nesutarimus su G.Papandreou sūnumi Andrėjumi, socialistų partijos „Pasok“ vadovu.
K.Micotakis buvo įtakingos Kretos giminės, susijusios su iškiliu graikų valstybės veikėju Elefterijumi Venizelu, narys. Du iš jos keturių vaikų pasuko į politiką ir buvo išrinkti į parlamentą.
Jo sūnus Kiriakas pernai perėmė partijos vairą, o dukra Dora yra dirbusi Atėnų mere ir užsienio reikalų ministre.