„Jis buvo centro žmogus, tikras autoritetas“, – visuomeninei televizijai TVP sakė vyskupijos atstovas.
J.Glempas Lenkijos katalikams vadovavo nuo 1981 iki 2004 metų, tuo periodu, kai Bažnyčia vaidino svarbų vaidmenį kovoje su komunizmu ir šaliai grįžtant prie vakarietiško stiliaus demokratijos.
Be to, jis 28 metus iki 2009-ųjų buvo Lenkijos primas.
J.Glempas gimė kuklioje ir labai religingoje šeimoje šalies centriniame regione esančiame Inovroclave, mirė ligoninėje Varšuvoje.
Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo viename ūkyje, o 1950-aisiais pradėjo savo studijas. Vyskupu jis buvo įšventintas 1979 metais.
J.Glempas 12 metų buvo iškilaus Lenkijos primo, kardinolo Stefano Wyszynskio sekretorius. Popiežius Jonas Paulius II į S.Wyszynskio postą jį paskyrė 1981 metų liepą.
Tačiau neturėdamas tokios charizmos jis sunkiai ieškojo savo vietos šių dviejų Bažnyčios milžinų šešėlyje.
Keli mėnesiai po jo paskyrimo, 1981 metų gruodžio 13 dieną, komunistų valdžia su generolu Wojciechu Jaruzelskiu priešakyje įvedė karo padėtį pirmajai Varšuvos pakto šalyse nepriklausomai profesinei sąjungai „Solidarumas“ užgniaužti.
Ir J.Glempas pasakė įsimintiną kreipimąsi į savo tėvynainius: „Prašau jūsų, net jei turėsiu tai daryti basomis ir atsiklaupęs: nepradėkite žudyti vieni kitų.“
„Tie, kurie mane girdėjo, nebuvo patenkinti ir tikėjosi, kad aš paraginsiu priešintis, – vėliau sakė jis. – Norėjau nuraminti situaciją.“
„Solidarumo“ aktyvistai išjuokė jo taikinamąją nuostatą ir pavadino jį „draugu Glempu“, tarsi jam komanduotų sovietai.
„Glempas vadovavo Bažnyčiai itin sunkiu Lenkijai metu“, – sakė katalikiškos naujienų agentūros KAI vyriausiasis redaktorius Marcinas Przeciszewskis.
Vėliau, 1989 metais, kai Rytų Europoje ėmė byrėti komunizmas, J.Glempas tarpininkavo tarp komunistų valdžios ir „Solidarumo“.
Demokratine tapusioje Lenkijoje J.Glempas stiprino Katalikų Bažnyčios pozicijas – jis pasiekė, kad mokyklose būtų įvestas religinis švietimas, legalizuotos santuokos bažnyčioje ir uždrausti abortai.
Drauge su Jonu Pauliumi II jis pakeitė ilgai gyvavusią Katalikų Bažnyčios nuostatą nepasitikėti žydais, o jubiliejiniais 2000 Šventaisiais metais apgailestavo, kad į antisemitinius incidentus žiūrima pro pirštus ir kad kai kuriems lenkų kunigams trūksta pagarbos kitoms religijoms.
2001-aisiais jis apgailestavo dėl lenkų dalyvavimo 1941 metų žudynėse Jedvabnėje šalies šiaurės rytuose, kai daržinėje gyvi buvo sudeginti mažiausiai 340 žydų.
Tačiau jis nesugebėjo užkirsti kelio skilimui Lenkijos Bažnyčioje dėl žiniasklaidos imperijos „Radio Maryja“, kurios laidose dažnos ultrakatalikiškos ir antisemitinės gaidelės.
Nors kaltino „Radio Maryja“ skaldant Bažnyčią, jam taip ir nepavyko jo priversti nusileisti.
Dėl nuogąstavimų, kad gali nukentėti Lenkijos katalikiškasis tikėjimas, J.Glempo vadovaujama Bažnyčia iš pradžių nepritarė Lenkijos narystei Europos Sąjungoje, bet galiausiai vykdė proeuropietišką kampaniją ir patarinėjo vyriausybei jos derybose su Briuseliu.
J.Glempas primo titulo atsisakė per savo 80-ąjį gimtadienį 2009 metų gruodį. Lenkijos primas dabar yra Jozefas Kowalczykas, buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II nuncijus Lenkijoje.
