A.Dobryninas, kuris buvo išskirtinė sovietinės diplomatijos figūra, mirė antradienį eidamas 91–uosius metus, pranešė laikraštis „Kommersant“, išspausdinęs nuotrauką, kurioje diplomatas įamžintas su velioniu JAV prezidentu Johnu F. Kennedy.
A.Dobryninas mirė tą pačią savaitę, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas Čekijos sostinėje pasirašė istorinį susitarimą, numatantį, kad buvusios Šaltojo karo priešininkės, tarp kurių septintajame dešimtmetyje vyko įtemptos branduolinio ginklavimosi varžyboms, sumažins savo branduolinius arsenalus.
Kremliaus paskelbtame pareiškime D.Medvedevas A.Dobryniną pavadino „Rusijos diplomatijos legenda“.
„Neįmanoma pervertinti Anatolijaus Fiodorovičiaus asmeninio indėlio sprendžiant Karibų krizę ir normalizuojant Sovietų Sąjungos ir JAV santykius“, – rašoma D.Medvedevo užuojautos telegramoje diplomato artimiesiems, kurią pacitavo Kremlius.
Vašingtone JAV valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley pareiškė, kad amerikiečių diplomatus „nuliūdino“ žinia apie A.Dobrynino mirtį.
„Reiškiame užuojautą Rusijos vyriausybei ir Rusijos žmonėms dėl didžiulės netekties. Jie neteko asmenybės, kuri ne vieną dešimtmetį dirbo, kad būtų normalizuoti JAV ir Rusijos santykiai“, – sakė Ph.Crowley.
A.Dobryninas diplomatinę karjerą pradėjo 1946 metais ir dirbo vadovaujant keliems užsienio reikalų ministrams, įskaitant Viačeslavą Molotovą ir Andrejų Gromyką. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jis taip pat dirbo tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo patarėju.
Jie neteko asmenybės, kuri ne vieną dešimtmetį dirbo, kad būtų normalizuoti JAV ir Rusijos santykiai, – Ph.CrowleyA.Dobryninas tarptautinį autoritetą pelnė dirbdamas SSRS ambasadoriumi Vašingtone, kuriuo tapo 1962–aisiais, stačiokiško Nikitos Chruščiovo eros metu, kai dauguma amerikiečių sovietus laikė primityviais ir karingais žmonėmis, kurie vilki netinkančius kostiumus.
Šias pareigas jis ėjo ketvirtį amžiaus.
Pats A.Dobryninas buvo šiltas ir malonus žmogus, puikiai mokėjęs anglų kalbą; jo stilius derėjo su JAV prezidento J.F.Kennedy puoselėtu rafinuotu įvaizdžiu.
A.Dobryninas greitai neoficialiai užmezgė slaptus kontaktus su J.F.Kennedy broliu Robertu, kuris tuo metu buvo JAV teisingumo ministras. Po kelių mėnesių šių santykių laukė rimtas išmėginimas, kai amerikiečių žvalgybos lėktuvai Kuboje nufotografavo sovietų balistines raketas.
Prezidentas J.F.Kennedy įsakė laivynui blokuoti Kubą ir nepraleisti sovietų laivų su naujomis raketomis. Tuo tarpu SSRS užsienio reikalų ministras A.Gromyka paneigė, kad tokios raketos yra Kuboje.
Pasaulis sulaikęs kvėpavimą stebėjo įvykių raidą, būgštaudamas, kad ši krizė gali išprovokuoti konfliktą padalytame Berlyne, kuris ilgainiui apimtų visą Europą ir privestų prie pasaulinio branduolinio karo.
Nors A.Dobryninas palaikė A.Gromyką, kai šis neigė, kad Kuboje esama sovietų raketų, tuo pat metu jis privačiai susitikinėjo su R.Kennedy. Tų susitikimų metu N.Chruščiovas pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos išgabentų raketas iš Turkijos mainais į SSRS raketų išvežimą iš Kubos.
N.Chruščiovas apie raketų išgabenimą paskelbė praėjus dviem savaitėms nuo krizės pradžios. Viešumoje A.Dobryninas visuomet uoliai laikėsi Kremliaus kurso, tačiau jis pelnė aukštų amerikiečių pareigūnų pagarbą už tai, kad mokėjo išdėstyti jų požiūrį savo vadovybei Maskvoje.
Po Kubos raketų krizės A.Dobryninas tęsė pastangas plėtoti santykius su tokiais skirtingais JAV prezidentais, kaip Lyndonas Johnsonas ir Ronaldas Reaganas, tuo pat metu atstovaudamas Kremliaus politikai Leonido Brežnevo sąstingio ir M.Gorbačiovo istorinės liberalizacijos laikotarpiais.
Neaišku, kokios įtakos A.Dobryninas turėjo politiniams sprendimams, tačiau atrodo, kad itin uždaras Kremlius jį vertino kaip puikų Amerikos ir Sovietų Sąjungos santykių analitiką.
A.Dobryninui pelnyti amerikiečių simpatijas padėjo ir tokie paprasti dalykai, kaip apsilankymai su dukra greitojo maisto užkandinėse.
1986 metais A.Dobryninas atsisakė ambasadoriaus pareigų ir tapo įtakingo Komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi tarptautiniais klausimais. Tačiau jo dar laukė vienas svarbus vaidmuo abiejų supervalstybių branduolinėje dramoje.
Užimdamas šį partinį postą, A.Dobryninas buvo pagrindinis M.Gorbačiovo patarėjas 1986 metais Reikjavike vykusiame jo susitikime su R.Reaganu. Šiame susitikime lyderiai buvo priartėję prie susitarimo smarkiai sumažinti šalių branduolinius arsenalus, tačiau derybos atsidūrė aklavietėje, Jungtinėms Valstijoms nepakeitus pozicijos dėl Strateginės gynybos iniciatyvos įgyvendinimo.
Kai A.Dobryninas 1988 metais išėjo į pensiją, buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Malcolmas Toonas gyrė jį kaip „vieną gabiausių XX amžiaus diplomatų“.
