Klyvlando klinikos atstovės Andrea Pacetti teigimu, Connie Culp mirė nuo komplikacijų dėl infekcijos, tačiau su transplantacija tai nėra susiję, rašo CNN.
„Connie buvo neįtikėtinai drąsi, energinga moteris, ji įkvėpė daugelį. Jos stiprybė akivaizdi ir tuo, kad ji iki šiol buvo ilgiausiai išgyvenusi veido transplantacijos pacientė. Jos sprendimas atlikti tokią bauginančią procedūrą yra ir visada bus dovana visai žmonijai“, – sakė gydytojas Frankas Papay, Klivlando klinikų Dermatologijos ir plastinės chirurgijos instituto pirmininkas, kuris buvo Connie chirurgų komandos dalis.
Connie Culp prarado vidurinę veido dalį po to, kai 2004 metas vyras šovė jai į veidą. Iš Ohajo kilusi dviejų vaikų motina, dėl patirtų sužalojimų iš dalies liko akla, negalėjo užuosti ir kalbėti, o kvėpuoti ji galėjo tik pro vamzdelį, įtaisytą jos kakle.
2008 metų gruodį jai buvo atlikta 22 valandas trukusi transplantacijos operacija, kuriai vadovavo gydytoja Maria Siemionow. Operacijos metu mirusio donoro veidas buvo pritaikytas C.Culp.
Buvo sujungti audinių, kaulų, nervų, raumenų ir kraujagyslių, arterijų ir venų sluoksniai, taip gydytojai užpildė trūkstamas veido dalis. Moteriai buvo persodinta 80 proc. veido.
Tai buvo pirmoji beveik viso veido transplantacijos operacija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gydytojai po operacijos pažymėjo, kad procedūra nebuvo kosmetinė, ji buvo reikalinga siekiant atkurti pagrindines funkcijas.
2010 metais C.Culp susitiko su savo donorės Annos Kasper šeima. A.Kasper našlys Ronas Kasperis, tikino sutikęs paaukoti donorystei savo žmonos kūną, nes „ji to būtų norėjusi“.
Po operacijos C.Culp CNN tikino esanti be galo patenkinta operacijos rezultatais.
„Dabar aš galiu užuosti, aš galiu suvalgyti kepsnį, aš galiu valgyti bet kokį kietą maistą. Tad visakas puiku!“, – 2008 metais džiaugėsi C.Culp.
Vėliau C.Culp tapo organų donorystės šalininke ir daug viešai kalbėjo apie savo patirtį.
