Tiesiogiai
2008-12-11 20:17

Mirštantys Amerikos miestai

Karolis Šaduikis
Skridusiems į Čikagą turbūt teko matyti į pietus nuo O‘Hare oro uosto nutolusį Bensenville miestelį. Jis pastatytas po Antrojo pasaulinio karo, kai Čikaga išgyveno pokarinį ekonomikos augimo bumą. Bensenville įsikūrė daugybė gamyklų ir sandėlių, kurie suteikė darbą priemiesčių gyventojams.
Rytas
Rytas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Iki 2000 m. miestas laikėsi gana tvirtai: skurdo lygis siekė tik 6,5 proc., augo pajamos, Bensenville stabiliai daugėjo naujakurių.

Tačiau pastaraisiais metais padėtis ėmė keistis. Investicijos sumažėjo 11,4 proc., skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius padvigubėjo, gyventojų skaičius nustojo augti.

New Hampshire universiteto demografas Kennethas Johnsonas pastebi, kad dauguma Benesenville‘io smulkiųjų gamintojų persikėlė į užsienį, o pramonės sektoriaus darbuotojai persiorientavo į paslaugų rinką.

Bensenville‘is yra sparčiausiai mirštantis Amerikos miestas. Kiti gamybos centrai smarkiai nukentėjo nuo automobilių pramonės nuosmukio. Tarp tokių miestų yra Kokomo Indianoje, Austintownas ir Middletownas Ohajuje.

Ekonomistas Chrisas Cornellis tokį nuosmukį linkęs apibendrinti vienu žodžiu – „automobiliai“. „Kokomo didžiąją dalį gamybos nutraukė „Chrysler“ ir detalių gamintojas „Delphi” – svarbiausi miesto darbdaviai,“ – sakė Ch. Cornellis.

Nors gerai žinoma apie didžiųjų miestų problemas, Jungtinėse Valstijose gausu mažesnių miestelių, išgyvenančių recesiją nuo 2000 m.

Nykstančių miestų sąrašas sudarytas remiantis Jungtinių Valstijų Gyventojų surašymo biuro duomenimis, surinktais 2005-2007 m. laikotarpiu. Ekonominė situacija vertinama 20-65 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose pagal keturis kriterijus: pajamas, skurdo lygį, naujų gyventojų ir žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičių.

Nuo 2000 m. pajamos krito visuose tirtuose miestuose. Svarbiausios to priežastys – infliacija ir darbo vietų sumažėjimas gamybos bei sunkiosios pramonės sektoriuose.

Nors mažėjantis vidutinis uždarbis nebūtinai reiškia miesto ekonomikos nuosmukį, koreliuodamas su didėjančiu skurdo lygiu jis žymi recesiją.

Miestų gyventojų skaičiaus sumažėjimas arba nedidėjimas rodo vadinamąjį „balsavimą kojomis“, kai žmonės palieka arba nesikelia į ekonomiškai silpnas vietoves.

Išsilavinusių žmonių skaičius taip pat nusako miestų ekonominės gerovės lygį. Išsilavinimas rodo vietovės intelektinį potencialą. Aukštųjų technologijų kompanijos, ieškodamos tinkamos vietos įsikurti, pirmiausiai žvalgosi į daugiau gyventojų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų turinčius miestus. Minėtame Middletowne šis rodiklis yra ypač žemas – bakalauro laipsnį turi vos 12 proc. gyventojų.

Vis dėlto prasti rodikliai nebūtinai reiškia kai kurių JAV miestų mirtį. Iškyla klausimas, kiek ilgai jie sugebės išsilaikyti recesijos sąlygomis.

Kita vertus, į nelengvus laikus išgyvenančius miestus gali žvalgytis kompanijos, ieškančios pigios darbo jėgos.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą