Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad ateityje situacija gali būti gerokai blogesnė – jei vidutinė temperatūra pasaulyje pakiltų bent dviem laipsniais pagal Celsijų, kas yra labai tikėtina, tokios gaisrams palankios sąlygos atsirastų bent keturis kartus dažniau.
Vienas iš klimato kaitos analizę atlikusių mokslininkų Geertas Janas van Oldenborghas iš Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto BBC sakė, kad net ir „šie ganėtinai konservatyvūs mokslininkų skaičiavimai kelia didelį susirūpinimą“:
„Praėjusiais metais Australijos priešgaisrinės apsaugos sistema, kuri yra labai gerai paruošta gaisrams, turėjo bėdų. Australija balansavo ant ribos – pajėgs susitvarkyti su gaisrais, ar ne“, – teigė profesorius.
„Klimatui vis labiau šylant, tokie įvykiai taps kur kas labiau tikėtini ir įprasti. Bet tam mes dar tikrai nesame pasiruošę“, – perspėjo mokslininkas.
2019–2020 gaisrų sezoną Australijoje įplieskė rekordiniai karščiai ir keletą mėnesių trukusi sausra.
Didžiąją dalį Australijos apėmę gaisrai nusinešė mažiausiai 33 žmonių gyvybes, gaisrai sunaikino daugiau kaip 11 mln. hektarų krūmynų, miškų ir parkų teritorijų, sudegė tūkstančiai namų.
Tyrimą atlikęs profesorius Geertas Janas van Oldenborghas, kartu su 17-a klimato mokslininkų iš šešių šalių tikina, kad iki šiol tai buvo pats sudėtingiausias jų atliktas klimato kaitos tyrimas.
„Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad klimato kaita be jokios abejonės didina ekstremalių orų riziką, dėl ko ir gali kilti tokie katastrofiški gaisrai, kuriuos patyrė pietryčių Australija, bent 30-čia procentų. Bet manome, kad šie skaičiai gali būti ir didesni. Nežinome, kiek didesni, bet gali būti gerokai didesni“, – pasakojo profesorius.
Jis yra vienas iš mokslininkų, kurie šiuo metu aiškinasi, ar šiuo metu naudojami klimato kompiuteriai tikrai teisingai apskaičiuoja klimato kaitos įtaką pasauliui, ir jeigu ne, bus ieškoma būdų, kaip tai ištaisyti.
