Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai: planetą reikia gelbėti kuo skubiau

Kai kurie geologai tvirtina, kad ašigalis tapo nepatikimas.
Photos.com / Gaublys
Šaltinis: vakarai.us
0
A A

Tarptautinės pastangos sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas žadėtų vaisių nedavė, todėl mokslininkai šiandien yra įsitikinę alternatyvaus plano būtinybe.

„The Independent“ apklausė garsiausius klimato srities mokslininkus. Išsiaiškinta, jog dauguma jų pritaria tam, kas šiandien jau yra vadinama „Planu B“. Tokiu būdu pasisakoma už technologijų naudojimą gelbėjant pasaulį nuo potencialiai siaubingų klimato kaitos pasekmių.

Tarp alternatyvų minimi kontroversiški siūlymai mažinti temperatūrą dirbtinėmis priemonėmis. Kuriamos ambicingos schemos, pagal kurias būtų mažinami saulės šviesos kiekiai, būtų mėginama technologijomis iš oro šalinti CO2.

Toks „geoinžinerinis“ požiūris (kuriam taip pat priskiriamas planas tręšti vandenynus geležimi, taip stimuliuojant dumblių žydėjimą) prieš kelerius metus būtų buvęs atmestas kaip nesusipratimas. Tačiau šiandien daugelis mokslininkų tokį požiūrį vertina kaip sveikintiną atsarginį planą, kurio įgyvendinimas planetą gelbėtų bent iki tol, kol būtų tvirčiau pasiryžta sumažinti CO2 emisijas.

Ekspertus, tarp kurių randame geriausių planetos universitetų ir tyrimų institutų mokslininkus bei Nobelio laureatą, nuvylė ir sukrėtė nenusisekusios pastangos mažinti išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekius. Šiandien visi sutinka, jog Kyoto Protokolu CO2 kiekiai nebuvo pažaboti.

Visą dešimtmetį nuo minėtos sutarties pasirašymo CO2 kiekiai augo. Šiandien emisijų kiekis auga greičiau nei numatė juodžiausias scenarijus, kurį parengė Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos specialistų grupė.

Šiandien emisijų kiekis auga greičiau nei numatė juodžiausias scenarijus, kurį parengė Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos specialistų grupė.

Tuo tarpu pasaulio miškai ir vandenynai įstengia sugerti vis mažiau anglies dioksido.

Daugelis britų laikraščio apklaustų mokslininkų sutiko, jog pastangos sumažinti emisijas nepasitvirtino, todėl susidarė „Plano B“ būtinybė.

Toks planas apimtų naujo pobūdžio tyrinėjimus bei pasirengimą pasaulinės geoinžinerinės strategijos įgyvendinimui.

43 iš 80 apklaustų klimato mokslo specialistų visame pasaulyje sutiko, jog susidariusi situacija reikalauja alternatyvaus plano, kurio esmę sudarytų dirbtinis pasaulinio klimato valdymas, veiksiantis kaip priešprieša šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo pasekmėms.

28 respondentai nesutiko su alternatyvaus plano poreikiu. Jų nuomone, tai atitolintų pasaulį nuo pergalės kovoje su CO2 emisijomis.

Likusieji respondentai tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Beveik visi geoinžinerinėms iniciatyvoms pritariantys mokslininkai pažymėjo, jog jie šio plano nesiūlo laikyti anglies dioksido emisijų mažinimo pakaitalu. A ir B planai turėtų veikti išvien. Mokslininkai nurodo, jog „Plano B“ neišvengiamai prireiktų, jei klimato kaita taptų visiškai nevaldoma ir planetą reiktų gelbėti skubiomis priemonėmis.

Geoinžinerija rimtų tyrimų objektu tapo vos prieš kelerius metus, tačiau studijos įgauna vis didesnė pagreitį.

Ateinančią vasarą Londono Karališkoji Draugija ketina pristatyti savo tyrimų rezultatus. Šiems tyrimams vadovavo Johnas Shepherdas iš Southamptono universiteto okeanografijos centro. Profesorius Shepherdas tikino manąs, jog perspektyvos sumažinti emisijų kiekį šiandien yra menkesnės nei Kyoto protokolo pasirašymo metais. Shepherdas taip pat nesitiki didesnės pagalbos iš gamtos. Jo nuomone, Žemės klimato sistema nebepajėgi dorotis su didėjančiais CO2 kiekiais. Dėl šių priežasčių profesorius linkęs pritarti „Planui B“.

„Žinoma, geoinžinerinės alternatyvos negali pakeisti pastangų sumažinti emisijų kiekių tiesioginiu būdu“, – tvirtino mokslininkas, tyrinėjantis klimato ir vandenynų sąveiką.

Kiek kitokios nuomonės laikosi profesorius Jamesas Lovelockas, Gajos hipotezės kūrėjas. Pagal šią hipotezę, žemė laikoma pusiau gyvu organizmu. Lovelockas mano, jog „Plano B“ reikia kuo skubiau.

„Niekada netikėjau Kyoto susitarimu. Jis neatnešė didelės naudos. Šiandien tarptautinių pastangų mažinti CO2 emisijas atžvilgiu esu nusiteikęs lygiai taip pat pesimistiškai kaip ir prieš dešimt metų. Tačiau šiandien esu dar labiau pesimistiškas pačios klimato sistemos gebėjimu susidoroti su prognozuojamu emisijų augimu“, – Lovelockas tikino „The Independent“.

„Šiandien privalome kurti alternatyvų planą su geoinžinerine strategija“, – konstatavo mokslininkas.

Tarp geoinžinerijos oponentų randame profesorių Davidą Archerį, Čikagos universiteto geofiziką ir vandenynų chemijos ekspertą. „Ateinančiais tūkstantmečiais anglies dioksidas ir toliau veiks mūsų klimatą“, – tikino Archeris. „Jei remsimės geoinžinerinėmis technologijomis, prijungsime žemę prie gyvybės palaikymo prietaisų. Jei ateities kartos neišgalės susimokėti „klimato sąskaitos“, jie patirs visą klimato kaitos sprogimą, kurio šiandien mėginame išvengti mes“.

vakarai.us
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min