Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 24, 23:02

Mokslininkai: tokios sausros Europoje nebuvo jau 500 metų

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras paskelbė ataskaitą, kurioje mokslininkai įspėja, kad du trečdaliai Europos žemyno susiduria su didžiausia per penkis šimtmečius sausra, o padėtis gali dar labiau pablogėti.
Smarkiai nusekęs Reinas
Smarkiai nusekęs Reinas / Imago / Scanpix nuotr.

Ypač sunki padėtis tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Rumunija, Vengrija, Serbija, Ukraina, Moldova, Airija ir Didžioji Britanija. Tai iš viso 47 proc. žemyno teritorijos, kurioje šią vasarą dirvožemis visiškai išdžiūvo, rašo ataskaitos autoriai.

Dar 17 proc. žemyno ploto yra ties visiško išdžiūvimo riba, ir tikimybė, kad ten pavyks išsaugoti augmeniją, yra menka.

Didžiojoje Britanijoje, kur keliuose regionuose oficialiai paskelbta sausra, rugpjūčio mėnesį medžių lapai jau parudavo. Kaip aiškina mokslininkai, katastrofišką drėgmės trūkumą medžiai „suvokia“ kaip ankstyvą rudens atėjimą.

„Scanpix“ nuotr./Karščiai Londone
„Scanpix“ nuotr./Karščiai Londone

Ataskaitoje įspėjama, kad sausra turės didelį poveikį pasėliams ir labai padidins miškų gaisrų riziką, o kai kuriuose pietiniuose Europos regionuose karštis tęsis dar kelis mėnesius.

Lyginant su pastarųjų penkerių metų vidurkiais, ES prognozuoja, kad šių metų kukurūzų derlius bus 16 proc. mažesnis, sojų – 15 proc. mažesnis, o saulėgrąžų – 12 proc. mažesnis.

„Atrodo, kad dabartinė sausra yra didžiausia per pastaruosius 500 metų“, – teigiama ataskaitoje.

Pasak už mokslą atsakingos Europos Komisijos narės Marijos Gabriel, žemyną užklupusi karščio banga sukėlė precedento neturinčią įtampą vandens ištekliams visoje ES.

„Matome, kad miškų gaisrų skaičius gerokai viršija vidurkį ir daro didelį poveikį pasėliams. Nėra abejonių, kad pasaulio klimato pokyčiai kasmet tampa vis labiau pastebimi“, – įsitikinusi ji.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Kaitra Prancūzijoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Kaitra Prancūzijoje

Pasak ekologų, beveik visos Europos upės tam tikru mastu išdžiūvo. Jos tapo tokios seklios, kad jų paviršiuje atsirado vadinamųjų „alkanų akmenų“ – akmenų su užrašais, kurie iškyla virš vandens per didžiausias sausras, kai upės būna gerokai seklesnės. Tokie akmenys šimtmečius tarnavo kaip ženklas, žymintis itin žemą vandens lygį upėse.

Sausra sukelia derliaus nykimą, kuris neišvengiamai baigiasi badu.

Be akivaizdžios žalos laivybai, upių išdžiūvimas taip pat kenkia energijos gamybai. Ataskaitoje teigiama, kad hidroenergijos gamyba Europoje sumažėjo 20 proc.

Visus metus daugelyje šalių buvo stebima didelė sausra, tačiau nuo rugpjūčio pradžios padėtis dar labiau pablogėjo. Aplinkosaugininkai įspėja, kad ekstremalūs karščiai Europos Viduržemio jūros regiono šalyse gali tęstis iki pat šių metų lapkričio mėnesio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min