Šis Japonijos nacionalinio radiologijos instituto mokslininko Kazuo Sakai pareiškimas laikomas naujausiu valdžios mėginimu išsklaidyti nuogąstavimus dėl ilgalaikių tos katastrofos padarinių.
Tačiau jį atmetė žaliųjų organizacija „Greenpeace“, pareiškusi, kad vyriausybei nederėtų žiūrėti pro pirštus į galimą grėsmę žmonių sveikatai.
„Nuo avarijos Fukušimoje nebuvo pastebėta jokio poveikio sveikatai, nors esame girdėję pranešimų, jog kai kurie žmonės susirgo dėl streso, patiriamo gyvenant evakuotiems, taip pat dėl nerimo ir baimės dėl radiacijos, – pareiškė K.Sakai. – Iš epidemiologinių tyrimų tarp Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų aukų žinome, kad jog esant didesnei 100 milisivertų apšvitos dozei, vėžio rizika laipsniškai didėja.“
„Kita vertus, negalime sakyti, kad vėžio rizika didės, jeigu apšvitos dozė mažesnė negu 100 milisivertų“, – pridūrė tyrėjas, pabrėždamas, jog dauguma žmonių patyrė ne didesnę negu 20 milisivertų apšvitą.
K.Sakai sakė, kad tokia dozė nesiekia „lygio, kuris skatintų nerimauti dėl poveikio sveikatai“ Fukušimos jėgainės apylinkių gyventojams, vertinant apšvitą, gaunamą iš atmosferos, taip pat sukeliamą radioaktyviųjų izotopų, pasisavinamų su maistu.
Tuo tarpu Fukušimos prefektūros vyriausybinė komisija šią savaitę paskelbė, kad trys žmonės, kurie per 2011 metų kovą įvykusią avariją buvo 18 metų ar jaunesni, buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys.
Radioaktyvūs jodo izotopai, paskleidžiami į aplinką per branduolines avarijas, kaupiasi skydliaukėje, ypač jauniems žmonėms. Po 1986 metais tuometėje Sovietų Sąjungoje įvykusios Černobylio jėgainės katastrofos užterštose teritorijose buvo stebimas aiškus susirgimų skydliaukės vėžiu pagausėjimas.
Kalbėdamas apie skydliaukės vėžio atvejus Fukušimoje, K.Sakai teigė, kad „nėra aiškaus ryšio tarp šių susirgimų vėžiu ir apšvitos, nes empirinė patirtis rodo, kad turi praeiti keleri metai, kol skydliaukės vėžys pasireiškia po apšvitos“.
