Antroje vietoje po valdančios Moldovos komunistų partijos (PCM), kuriai vadovauja prezidentas Vladimiras Voroninas, yra Liberalų partija laimėjusi 12,9 proc. balsų, o treti liko liberalai demokratai (LPDM) su 12,24 proc. balsų.
6 proc. slenkstį dar įveikė susivienijimas „Mūsų Moldova“, kuris laimėjo 9,93 proc. paramą.
Visos politinės scenos lyderės žada siekti Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau į Vakarus linkstančios Liberalų partija, Liberalų demokratų partija teigia, kad šalis turi daugiausia dėmesio skirti integracijai į Europą glaudžiai bendradarbiaujant su Rumunija, o komunistai, susivienijimas „Mūsų Moldova“ teigia, kad drauge negalima nepaisyti strateginės partnerystės su Rusija.
Iš viso dėl 101 vietos parlamente rungėsi 1 183 kandidatai, atstovaujantys 12–ai partijų, ir penki nepriklausomi kandidatai.
Rinkimų komisijos duomenimis, į balsavimo apylinkes atėjo 59 proc. užregistruotų rinkėjų.
Rinkimus stebėjo maždaug 3 tūkst. Moldovos nevyriausybinių organizacijų, taip pat Europos Tarybos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos atstovų.
Komunistų sėkmė, kuri buvo prognozuota, rodo, kad jie įgijo galimybių išrinkti į prezidento postą savo kandidatą, nes pagal konstituciją Moldovos parlamentas renka ir prezidentą.
Prezidentui išrinkti būtina, kad už kandidatą balsuotų mažiausiai 61 parlamento deputatus. Jeigu prezidento nepavyks išrinkti tris kartus, pagal įstatymą, parlamentas turi būti paleistas.
V.Voroninas, esantis valdžioje jau du laikotarpius iš eilės ir paliksiantis prezidento postą šį mėnesį, neturi teisės balotiruotis trečią kartą.
Kol kas jis neatskleidė savo planų, tačiau, kaip manoma, naujame parlamente jis vadovaus Komunistų partijos frakcijai. Galbūt po to jis bus išrinktas parlamento pirmininku, arba, kaip Vladimiras Putinas, taps ministru pirmininku.
„Kad ir ką aš veikčiau po rinkimų, – sakė V.Voroninas viename interviu televizijai, – aš liksiu visko, kas vyksta šalyje, centre. Ar aš būsiu deputatas. ar eisiu kitas pareigas – nuspręs partija“.
Į klausimą apie įgaliojimų perėmėją V.Voroninas atsakė, kad „turi kandidatą“, kurį rengia į šį postą, bet atsisakė pasakyti, kas jis. „Šiuo metu net jis pats to nežino“, – teigė dabartinis prezidentas.
PCM anksčiau buvo prorusiška politinė jėga, bet 2005 metais pakeitė kursą ir dabar siekia glaudesnių santykių su Europos Sąjunga. Tačiau sykiu jie norėtų išlaikyti gerus santykius su Maskva, nes Moldova priklauso nuo rusų dujų.
Opozicija jau pareiškė, jog neketina vesti derybų dėl koalicijos su komunistais ir pasiryžusi naujiems rinkimams.
„Mes nuolat sakėme, kad tai nusikalstamas režimas, ir mes nesudarysime sąjungos su juo“, – pareiškė Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas interviu vietos televizijai.
Komunistai atėjo į valdžią Moldovoje 2001 metais ir vėl laimėjo rinkimus 2005 metais.
Daugumos rinkimuose dalyvavusių partijų rinkimų programos panašios viena į kitą. Visos jos žada kurti naujas darbo vietas, didinti darbo užmokestį ir pensijas, kovoti su korupcija, gauti didelių užsienio investicijų, modernizuoti žemės ūkį ir sėkmingai įveikti pasaulinę finansų krizę.
Sekmadienį vykę rinkimai buvo penkti nepriklausomos Moldovos istorijoje ir treti nuo 2001 metų, kai šalis tapo parlamentinė respublika.
