Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas tokia yra H.Clinton? 22 svarbiausi jos biografijos faktai

Paskutinė JAV demokratų partijos suvažiavimo diena
„Scanpix“/AP nuotr. / Paskutinė JAV demokratų partijos suvažiavimo diena
Šaltinis: 15min
4
A A

Hillary Clinton atsidūrė taip arti JAV prezidento posto, kaip jokia moteris nebuvo atsidūrusi anksčiau. Buvusi pirmoji JAV ponia dabar siekia įrodyti, kad ir pati gali tapti JAV vadove. Ką H.Clinton veikė prieš tapdama kandidate į JAV prezidentus? Kokie jos didžiausi pasiekimai?

Portalas 15min pristato svarbiausius H.Clinton biografijos ir karjeros faktus. Su analogišku straipsniu apie H.Clinton varžovą Donaldą Trumpą susipažinti galite čia.

VIDEO: Moteris, kuri galbūt valdys galingiausią pasaulio valstybę. Kokia H.Clinton praeitis?

1. Mergautinė Hillary pavardė – Rodham. Hillary Clinton gimė 1947 m. Čikagoje. Jos pavardė tuomet buvo Rodham. H.Rodham tėvas Hugh Rodhamas buvo klestinčios audinių parduotuvės savininkas, motina – namų šeimininkė. Jos tėvai turi angliškų, velsietiškų, škotiškų ir prancūziškų šaknų. Ji turi du jaunesnius brolius.

H.Clinton biografas Carlas Bernsteinas CNN sakė, kad H.Clinton tėvas buvo sunkaus charakterio žmogus, kuris nemėgo žmonių, buvo labai griežtas ir nuolat psichologiškai žemindavo savo žmoną. Tai H.Clinton didele dalimi įkvėpė kovoti už moterų teises.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton studijų laikų nuotraukose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton studijų laikų nuotraukose

2. H.Rodham jau vaikystėje svajojo apie kilimą aukštai. Mokykloje H.Rodham aktyviai domėjosi politika ir dalyvavo visuomeninėje veikloje. Ji ne kartą yra pasakojusi istoriją, kaip 1961 m., susižavėjusi JAV kosmoso programa, parašė į NASA klausdama, kaip galėtų tapti astronaute, ir gavo atsakymą, kad moterys į kosmoso programą nėra priimamos.

3. H.Clinton jaunystėje palaikė respublikonus. 1964 m. JAV prezidento rinkimuose ji buvo savanorė respublikonų kandidato Barry Goldwaterio kampanijoje. Welleslio koledže, kuriame mokėsi, ji buvo jaunųjų respublikonų būrelio prezidentė.

4. Baigusi koledžą, H.Rodham studijavo teisę prestižiniame universitete. 1968 m. H.Rodham paliko respublikonų partiją, nusivylusi tuo, ką laikė rasizmo apraiškomis partijos gretose. 1969 m. H.Rodham įstojo į Jeilio universitetą, kur studijavo teisę. Ypač ji domėjosi vaikų teisėmis. Čia ji susitiko ir savo būsimą vyrą – Billą Clintoną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton

5. Vasaromis H.Rodham dirbo įvairius darbus. Jai teko ir pabūti indų plovėja, ir atlikti apmokamą praktiką JAV senate. Čia ji dalyvavo darbo grupėje, tyrusioje, su kokiomis problemomis migrantai darbininkai susiduria ieškodami būsto, siekdami gauti išsilavinimą ir sveikatos apsaugą. Taip pat ji nagrinėjo prievartos prieš vaikus bylas vietinėje ligoninėje ir buvo savanorė įstaigoje, teikusioje nemokamas teisines paslaugas vargšams.

6. H.Rodham prisidėjo prisidėjo prie apkaltos Richardui Nixonui. Universitetą H.Rodham baigė 1973 m. ir pradėjo teisininkės karjerą. 1974 m. po Votergeito skandalo ji buvo viena iš teisininkių, konsultavusių JAV Atstovų rūmus dėl apkaltos prezidentui R.Nixonui. H.Rodham prisidėjo apibrėžiant, kaip tiksliai teisiškai turėtų vykti prezidento apkaltos procedūra, taip pat nagrinėjo istorinius apkaltos precedentus ir standartus.

7. Tačiau iš Vašingtono iškeliauti ją paskatino meilė. 1974 m. ji priėmė labai svarbų sprendimą – ne pasilikti Vašingtone, kur buvo geresnės karjeros perspektyvos, bet su tuometiniu vaikinu B.Clintonu persikraustyti į Arkanzasą, kur B.Clintonas siekė politinės karjeros. Vėliau apie šį gyvenimo epizodą ji atsiliepė taip: „Aš nutariau klausyti savo širdies, o ne proto“. Tiesa, jos biografas pažymi, kad prie šio H.Clinton sprendimo prisidėjo ir faktas, kad H.Clinton neišlaikė svarbaus egzamino, kas apsunkino jos galimybes tęsti karjerą Vašingtone.

8. Netrukus sekė ir vestuvės. 1975 m. H.Rodham ir B.Clintonas susituokė savo namuose kuklioje ceremonijoje laikantis Metodistų bažnyčios apeigų. Prieš tai B.Clintonas jai atkakliai piršosi net keletą metų, tačiau ji vis atsisakydavo, nes nebuvo tikra, ar nori vestuvių. 1980 m. gimė jų vienintelis vaikas – dukra Chelsea.

9. Arkanzase H.Clinton buvo aktyvi visuomenininkė. H.Clinton dėstė teisę universitete, rašė mokslinius straipsnius, aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje. H.Clinton su kitomis moterimis taip pat įkūrė pirmąjį Arkanzase centrą, skirtą padėti išprievartavimų aukoms. Vėliau ji ėmė dirbti konsultante teisininkų firmoje „Rose Law Firm“, vienoje labiausiai prestižinių Arkanzaso teisininkų firmų. 1978 m. ji tapo šios firmos partnere ir iki pat jos vyrui tampant prezidentu uždirbo daugiau negu jis.

„Twitter“ nuotr./Hillary ir Billas Clintonai su anūku Aidanu
„Twitter“ nuotr./Hillary ir Billas Clintonai su anūku Aidanu

10. 1978 m. H.Clinton pirmąkart tapo pirmąja ponia. B.Clintoną 1978 m. išrinkus Arkanzaso gubernatorium, H.Clinton ėmė dalyvauti politikoje. Pirmąja Arkanzaso ponia ji išbuvo dvylika metų (1979-1981 m. ir 1983-1992 m.) Ji vadovavo komitetui, reformavusiam valstijos švietimo sistemą, ir 1983 m. buvo išrinkta Arkanzaso valstijos metų moterimi.

H.Clinton tapo žinoma visose JAV. Ji prisidėjo prie keleto nacionaliniu mastu veikiančių nevyriausybinių organizacijų valdymo. Šios organizacijos rinko lėšas įvairioms interesų grupėms, taip pat kovojo už moterų teises. „National Law Journal“ du kartus išrinko H.Clinton tarp 100 įtakingiausių JAV teisininkų.

11. Nesitraukė iš politikos ji ir vyrui tapus prezidentu. 1992 m. B.Clintonui tapus JAV prezidentu, H.Clinton dažnai jam patardavo įvairiais JAV vidaus politikos klausimais. Rinkimų kampanijoje B.Clintonas netgi naudojo šūkį „du už vieno kainą“. Kampanijos metu H.Clinton aktyviai pasisakė už moterų teises, pabrėždama, kad galėjo „likti namuose ir kepti sausainius“, bet pasirinko siekti karjeros.

H.Clinton buvo pirmoji JAV prezidento žmona, turinti aukštąįį išsilavinimą, ir pirmoji, kuri Baltuosiuose rūmuose turėjo savo darbo kabinetą. Ji priklausė artimiausių B.Clintono patarėjų komandai ir patardavo vyrui, šiam renkant savo komandą. Kritikai sakė, kad pirmoji ponia neturėtų kištis į politiką, tačiau palaikantys H.Clinton pažymėjo, kad jos vaidmuo nesiskyrė nuo kitų prezidento patarėjų ir kad rinkėjai, balsuodami už B.Clintoną, puikiai žinojo, ko tikėtis.

„Tai buvo valdymas dviese. Ir aš manau, kad jei H.Clinton taps prezidente, jie vėl valdys dviese. Todėl, kad jie abu daro stiprią įtaką vienas kitam. Tiek intelektualine prasme, tiek tuo, kad jie abu stiprūs skirtingose srityse ir vienas kitą papildo“, – CNN sakė H.Clinton biografas.

12. Nesėkmė reformuojant JAV švietimo sistemą. 1993 m. H.Clinton patyrė vieną didžiausių nesėkmių savo karjeroje. B.Clintonas ją paskyrė vadovauti darbo grupei, kuri turėjo parengti JAV sveikatos sistemos reformos planą. Tačiau parengtas planas nesulaukė nei JAV Atstovų rūmų, nei Senato palaikymo – net dalis demokratų balsavo „prieš“. Reformos įgyvendinti nepavyko, o H.Clinton reitingai smuko.

Po to, kol valdė jos vyras, ji politikoje taip aktyviai nebesireiškė, su ja bendradarbiauti nebenorėjo ir daug artimų H.Clinton žmonių. Todėl H.Clinton didesnį dėmesį ėmė skirti ne vidaus politikai, o humanitarinei veiklai. Ji važinėjo po pasaulį ir skaitė paskaitas apie moterų teises.

13. Monicos Lewinsky skandalas. 1998 m. B.Clintonas įsivėlė į sekso skandalą su tuometine Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky. Iš pradžių jis neigė su ja turėjęs lytinių santykių, o H.Clinton pareiškė, kad kaltinimai jos vyrui – sąmokslas, siekiant pakenkti jo karjerai.

Tačiau vėliau, pasirodžius nenuginčijamiems įrodymams, prezidentui netgi buvo paskelbta apkalta. Įdomu tai, kad faktą, jog B.Clintonas iš tikrųjų turėjo nesantuokinių lytinių santykių, H.Clinton sužinojo ne iš jo, o iš jo teisininkų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Monica Lewinsky
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Monica Lewinsky

Viešumoje H.Clinton išreiškė paramą vyrui, tačiau artimi šaltiniai teigė, kad ji buvo labai supykusi ir rimtai svarstė apie skyrybas. Baltųjų rūmų darbuotojai teigė, kad poroje jautėsi įtampa. Vis dėlto 2003 m. savo biografijoje H.Clinton rašė nutarusi likti santuokoje dėl „meilės, kuri tęsėsi dešimtmečius“. „Niekas manęs nesupranta taip gerai kaip Billas ir niekas nepriverčia manęs juoktis taip, kaip Billas“, – teigė Hillary.

14. H.Clinton tapo senatore. 2001 m. H.Clinton pati pradėjo siekti politinės karjeros. Ji tapo pirmąja esamo ar buvusio JAV prezidento žmona, išrinkta į Senatą. Išrinkta ji buvo Niujorko valstijoje, nugalėdama respublikoną Ricką Lazio didele persvara. 2006 m. ji buvo perrinkta.

15. Tuo jos ambicijos neapsiribojo. 2007 m. H.Clinton paskelbė, kad sieks tapti pirmąja moterimi – JAV prezidente. Tačiau pirminiuose Demokratų partijos rinkimuose 2008 m. ji pralaimėjo Barackui Obamai, nors pradinėse apklausose pirmavo. B.Obama rinkiminėje kampanijoje akcentavo permainų poreikį, o H.Clinton – savo patirtį. B.Obamos žinutė rinkėjams patiko labiau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Baracko Obamos ir Hillary Clinton apsikabinimas Filadelfijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Baracko Obamos ir Hillary Clinton apsikabinimas Filadelfijoje

Be to, H.Clinton pakenkė jos parama karui Irake: jį H.Clinton rėmė nuo pačios pradžios. Tuo tarpu B.Obama kaip tik pasisakė prieš karą Irake, būdamas senatoriumi. Be to, B.Obama stengėsi akcentuoti, kad yra patikimesnis už H.Clinton: viena jo reklamų prieš rinkimus teigė, kad „H.Clinton sakys bet ką ir nepadarys nieko“.

16. Visgi H.Clinton nesitraukė iš politikos. 2009 m. H.Clinton buvo paskirta JAV valstybės sekretore. Tai postas, analogiškas užsienio reikalų ministro postui Europos valstybėse. Šį postą ji užėmė iki 2013 m.

B.Obama ir H.Clinton sutarė gerai. Abu jie pasižymėjo panašiu požiūriu į užsienio politiką: tikėjo, kad ji turi būti vykdoma pragmatiškai, neiškeliant ideologijos į pirmą planą. Viešumoje jie nekonfliktavo, B.Obama ja pasitikėjo. Vis dėlto H.Clinton buvo labiau JAV ambasadorė pasauliui negu politikos formuotoja.

Būdama valstybės sekretore, H.Clinton daug keliavo. Ji tikėjo, kad asmeninis santykis su kitų valstybių vadovais yra labai svarbus. 2009-2013 m. ji aplankė 112 valstybių. Taip pat ji pasisakė už „gudriąją galią“ siekiant įtvirtinti JAV lyderystę ir vertybes pasaulyje. Šią galią ji apibūdino kaip „kietosios galios“, paremtos karine galia, ir „minkštosios galios“, paremtos diplomatija, kova už žmogaus teises ir ekonominiais veiksmais, derinimą.

Iš pareigų H.Clinton pasitraukė 2013 m.

17. H.Clinton bandė „perkrauti“ santykius su Rusija. 2009 m. kovą H.Clinton Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui įteikė simbolinį „perkrovimo mygtuką“, kuris simbolizavo JAV pastangas pagerinti santykius su Rusija, prezidentu esant Dmitrijui Medvedevui.

Tačiau „perkrovimo“ politika nepasiekė pernelyg daug: nors kai kuriose srityse bendradarbiavimas sustiprėjo, po 2014 m. Rusijos invazijos į Krymą, prorusiškų separatistų sukilimo rytų Ukrainoje ir išsiskyrusio Rusijos ir JAV požiūrio į situaciją Sirijoje daug politikų ir politikos ekspertų teigė, kad „perkrovimas“ nepasiteisino ir kaip tik įgalino Rusiją imtis veiksmų, kurių ji kitu atveju nebūtų ėmusis.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Hillary Clinton
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Hillary Clinton

Tiesa, 2014 m. H.Clinton sakė, kad „perkrovimo“ politika buvo veiksminga – jos dėka JAV ir Rusija susitarė mažinti branduolinį arsenalą, bendradarbiavo taikant sankcijas Iranui ir JAV gabenant įvairius krovinius į Afganistaną.

18. H.Clinton lankėsi Lietuvoje. 2011 m. H.Clinton du kartus apsilankė Lietuvoje. Čia ji pareiškė, kad Lietuva labai rimtai žiūri į savo atsakomybę NATO, priminė, kad pagal 5 Vašingtono sutarties straipsnį JAV ir Lietuva įsipareigoja gintis kartu, ir padėkojo Lietuvai už tvirtą jos indėlį misijoje Afganistane.

19. Bengazio išpuolis. 2012 m. Libijos mieste Bengazyje įsikūrusiame JAV konsulate įvyko islamistų išpuolis, per kurį žuvo JAV ambasadorius Libijoje Chrisas Stevensas ir dar trys amerikiečiai. JAV šį išpuolį tyrusios nepriklausomos tyrėjų grupės ataskaita dėl amerikiečių žūties apkaltino „didžiai neadekvatų“ saugumą ir klaidingus Valstybės departamento sprendimus. Pasak ataskaitos, Vašingtonas ignoravo konsulato prašymus skirti didesnę apsaugą, o saugumo procedūros buvo nepakankamos.

2013 m. pradžioje H.Clinton liudijo prieš Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetą. Ji prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio, tačiau teigė, kad elgėsi teisingai.

20. Pašto dėžučių skandalas. 2015 m. H.Clinton įsivėlė į skandalą – paaiškėjo, kad būdama valstybės sekretore ji vietoje oficialios vyriausybės elektroninio pašto sistemos darbiniams susirašinėjimams naudojo privačią elektroninio pašto dėžutę ir namų serverį.

Negana to, dalyje iš asmeninės pašto dėžutės išsiųstų laiškų buvo slaptos informacijos.

Kilo daug abejonių, ar privačios elektroninio pašto dėžutės saugumo priemonės buvo pakankamos apsaugoti jos serverį nuo kompiuterinių įsilaužėlių. Dėl to kritikai teigė, kad ji pakenkė JAV nacionaliniam saugumui ir nusipelnė baudžiamųjų kaltinimų.

Šį skandalą FTB tyrė metus. Vis dėlto biuras galiausiai rekomendavo nepateikti kaltinimų H.Clinton. Pati H.Clinton atsiprašė, ir teigė, kad jos elgesys buvo „klaida“.

21. H.Clinton vėl bandė tapti demokratų kandidate į JAV prezidentus. 2015 m. H.Clinton oficialiai paskelbė, kad dar kartą sieks tapti JAV prezidente. Jos pagrindinis oponentas buvo demokratiniu socialistu save vadinantis Bernie Sandersas. Iš pradžių ji buvo laikoma aiškia favorite, tačiau B.Sandersas jai metė netikėtai didelį iššūkį. Jis save pateikė kaip žmogų, kuris siekia kovoti su korporacijų ir turtingųjų įtaka politikai ir sumažinti pajamų nelygybę JAV. B.Sandersas ilgą laiką priešinosi H.Clinton, bet galiausiai ši triumfavo.

Paaiškėjus, kad H.Clinton taps demokratų kandidate, B.Sandersas jai išreiškė palaikymą ir pareiškė, kad ji geriausia iš visų galimų kandidatų, o H.Clinton savo ruožtu pagyrė B.Sandersą už sugebėjimą pritraukti jaunus rinkėjus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton ir Bernie Sanders Naujajame Hampšyre
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton ir Bernie Sandersas Naujajame Hampšyre

22. Ir šįkart jai pasisekė. 2016 m. H.Clinton oficialiai tapo Demokratų partijos kandidate ir pirmąja moterimi, kurią JAV prezidento rinkimuose nominavo viena iš didžiųjų partijų. Jos varžovas bus Donaldas Trumpas.

„Jis stengiasi pastatyti ne tik sieną tarp Amerikos ir Meksikos – jis stato sienas tarp amerikiečių. Kai jis sako „Amerika vėl taps didi“, tai reiškia „Amerika žengs žingsnį atgal“, – sakė ji apie D.Trumpą.

VIDEO: Moteris, kuri galbūt valdys galingiausią pasaulio valstybę. Kokia H.Clinton praeitis?
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min