– Ar krizė smarkiai paveikė koncerną „Toyota“?
– Apibendrinant – padėtis labai bloga. Pirmą kartą sunkmetis palietė visas pasaulio šalis. Pastaraisiais metais „Toyota“ itin plėtėsi ir parduodavo vis daugiau automobilių. Gamyba buvo didinama, bet nepakako kontrolės ir, deja, atsargumo. Šiuo metu mažiname gamybos apimtį ir tikriname visas jos grandis. Mūsų produkcija turi atitikti paklausą.
– Kaip vertinate valstybės pagalbą Europos automobilių gamintojams?
– Gyvename beprotiškais laikais. Kai kurioms kompanijoms sunku, todėl valstybė mano privalanti imtis priemonių joms padėti. Mes tai suprantame, nors pas mus to nėra. Tokios programos padės konkrečiu laikotarpiu, ne ilgiau. Tačiau visi turėtų elgtis sąžiningai vieni kitų atžvilgiu. Pabandysiu pasakyti delikačiai – valstybės pagalba visada buvo problema, nors manau, kad ir mums ši pagalba būtų naudinga, jei jos prireiktų. Suprantama, mes norime to išvengti. Mums patinka varžytis, nuo to mes tampame tik stipresni.
– Ką apie ateitį mano Jūsų ekonomistai?
– Deja, jų nuotaikos gana pesimistinės. Tikimės kiek atsigauti antrajame ir trečiajame ketvirtyje. Bet niekas nežino, ar mums tai pavyks. Išgyvename didžiausią krizę istorijoje. Asmeniškai mane labiausiai šokiravo nuosmukio tempas ir drastiškumas.
„Toyota“ laikoma perdėtai atsargia, net skrupulinga kompanija, kuri šimtą kartų viską tikrina ir pertikrina, prieš išleisdama į rinką naują gaminį.
– Kaip manote, mūsų laikų sąlygomis tai pranašumas ar trūkumas?
– Tai Jūs turėtumėte man pasakyti! Koncerno kultūros neįmanoma pakeisti per vieną naktį. Birželį pradės dirbti naujas prezidentas Akio Toyoda, kurį daug kas mano esant per jauną (A.Toyodai – 52 metai, – red.) tapti „Toyotos“ vadovu.
– Jau 70 metų Jūsų bendrovė demonstruoja stebėtinus pasiekimus. Kokia Jūsų sėkmės formulė?
– Nuolatinis tobulėjimas. Europiečiai kartais stebisi tuo, kad mes vis tobuliname technologijas, kurios jiems atrodo seniai patvirtintos. Mūsų klausia, kada imsime pirmauti. Atsakau: šito nesiekiame. Niekada nebandėme savęs apibrėžti tik kiekybiškai.
– Kokie automobiliai tapo populiaresni prasidėjus krizei?
– Laikinai linkstama prie pigių automobilių. Labai didėja jų paklausa Vokietijoje, kurioje už atiduotą į metalo laužą seną automobilį valstybė moka „premiją“. Ilgainiui žmonės vėl grįš prie solidesnių automobilių, tačiau išmetančių nedidelį dujų kiekį.
– O ką perka šveicarai?
– Šveicarijoje itin vertinami visureigiai, bet vietos klientai nenori būti vadinami gamtosaugos priešais. Todėl stengiamės, kad šie automobiliai būtų ekologiškesni ir patikimesni.
– „Toyota“ garsėja hibridine technologija. Kaip sekasi šioje srityje?
– Ją naudoti pradėjome 1997 metais, o šiuo metu gaminame jau trečios kartos hibridinius variklius. Mums pavyko sumažinti sunaudojamų degalų ir išskiriamo anglies dvideginio kiekį; anksčiau mus aršiai puolė kritikai, sakydami, kad šie rodikliai per aukšti. Šiuo metu efektyvumas padidėjo. Mūsų nuomone, po 5-7 metų dauguma automobilių gamintojų pereis prie šių technologijų. Kodėl? Vien elektra varomi automobiliai netoli tenuvažiuoja.
– Japonija dešimtajame dešimtmetyje yrėsi sunkaus nuosmukio vandenyse. Ką patartumėte krizės sekinamoms Vakarų valstybėms?
– Mūsų atveju vyriausybė buvo šiek tiek santūresnė. Trūko paramos, valstybė nebuvo pasiruošusi nors laikinai perimti silpstančias kompanijas. Vakarų vyriausybėms sekasi geriau. Nors trūksta vartotojų pasitikėjimo.
– Kaip skatinate savo darbuotojus?
– Mums svarbiausia – darbuotojai. Iš darbo atleidžiame tik tuomet, kai neturime kitos išeities. Darbuotojai, įskaitant ir mane, galbūt turės atsisakyti dalies atlyginimo ir laisvalaikio. Mintis tokia: kartu mums pavyks.
