Šaltojo karo metais, kai Jungtinės Valstijos lenktyniavo su Sovietų Sąjunga, kuri šalis pirmoji pasiųs žmones į Mėnulį, įkurta NASA turėjo užtikrinti JAV pranašumą, tačiau 21-ame šimtmetyje prie kosminių lenktynių prisijungė naujas varžovas – Kinija.
NASA buvo įkurta 1958 metų spalio 1 dieną, o šis žingsnis buvo tiesiogiai susijęs su pirmojo Sovietų Sąjungos dirbtinio Žemės palydovo „Sputnik“ paleidimu 1957 metais.
Didžiulė varžovų pažanga paskatino JAV imtis atsakomųjų veiksmų ir išprovokavo įnirtingas abiejų supervalstybių lenktynes kosmoso srityje. Kiekviena iš jų troško pademonstruoti technologinį, taip pat savo politinės sistemos pranašumą.
„Lenktynės dėl Mėnulio užkariavimo buvo ne vien moksliniai tyrimai ir kur kas daugiau nei nacionalinio pasididžiavimo stiprinimas, – sakė NASA administratorius Michaelas Griffinas. – Jos buvo laikomos mūsų atviros visuomenės tikruoju išbandymu ir pačios laisvės koncepcijos pateisinimu.“
„Tačiau svarbiausia buvo ne vien tai, – pridūrė M.Griffinas. – Sovietai parodė, kad sėkmė kosmoso fronte gali būti nulemti galią ir įtaką pasaulyje“.
NASA įrodė savo pranašumą 1969 liepos 20 dieną, kai Neilas Armstrongas tapo pirmuoju Mėnulyje sėkmingai išsilaipinusiu žmogumi. Tai įvyko nepraėjus nė dešimtmečiui nuo prezidento Johno Kennedy patvirtintos „Apollo“ programos pradžios.
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra iki šiol yra kosmoso tyrimų lyderė. Tikimasi, kad NASA dominavimą padės palaikyti programa „Constellation“, pagal kurią planuojama iki 2020 metų dar kartą pasiųsti JAV astronautus į Mėnulį. Žemės palydovas turi tapti baze kelionėms į Marsą ir dar toliau.
Naujame kosmoso tyrimų etape planuojama pirmąkart Mėnulyje įrengti stotis, kuriose astronautai galėtų ilgesnį laiką gyventi ir dirbti. „Constellation“ programa pradėta planuoti po erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos, kai šis sudegė grįždamas į Žemę 2003 metais.
Ši tragedija ir septynių astronautų netektis pribloškė visą šalį. Oficialaus tyrimo metu nustatyta, kad katastrofos priežastimi tapo erdvėlaivio susidėvėjimas dėl amžiaus. Šis incidentas ir 1986 metais įvykusi erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa, kuri taip pat nusinešė septynių astronautų gyvybes, privertė iš naujo įvertinti tolimesnę kosmoso programos plėtrą.
Po „Columbia“ avarijos praėjus šešiems mėnesiams prezidentas George'as W.Bushas pateikė naują kosmoso tyrimo viziją, nutiesusią kelią programai „Constellation“, pagal kurią iš pradžių buvo numatoma nuskraidinti į Menulį keturis astronautus.
Šioms misijoms, taip pat skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį, bus naudojamas kompanijos „Lockheed Martin“ kuriamas ir 9 mlrd. dolerių (apie 22 mlrd. litų) kainuosiantis naujasis erdvėlaivis „Orion“. Tačiau jis bus parengtas skrydžiams ne anksčiau negu 2015 metais.
NASA užmojus taip pat apkarpė sumažintas finansavimas. Pasak M.Griffino, agentūrai šiuo metu skiriama 20 proc. mažiau lėšų negu praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
Kai TKS bus visiškai sumontuota, nuo 2010 metų trijų pasenusių erdvėlaivių skrydžiai bus sustabdyti, o iki „Orion“ starto teks laukti mažiausiai penkerius metus.
Per šį laikotarpį Jungtinės Valstijos bus priklausomos nuo Rusijos erdvėlaivių „Sojuz“ , kuriais astronautai bus skraidinami į TKS.
Tačiau Vašingtono ir Maskvos santykiai vėl pradeda šlyti. Pastaruoju metu jiems ypač pakenkė Gruzijos krizė, stiprinami Rusijos kariniai ryšiai su JAV nedraugiškomis valstybėmis, ypač Venesuela, taip pat įtempti santykiai su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, tokiomis kaip Ukraina. Taigi, tikėtina, kad tolesnis JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso programoje gali nebebūti toks glaudus kaip anksčiau.
„Manau, būtų pavojinga pakliūti į tokią padėtį, – naujienų agentūrai AFP M.Griffinas sakė kelios dienos prieš prasidedant Gruzijos krizei. – Jeigu per šiuos penkerius metus kas nors nutiktų „Sojuz“, nes netektume galimybės patekti į TKS.“
Sunerimę Kongreso nariai ir respublikonų kandidatas į prezidentus Johnas McCainas paprašė G.W.Busho administracijos išlaikyti galimybę pratęsti „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivių skrydžius. Kasmet tam prireiktų mažiausiai 2,5 mlrd. dolerių (apie 6,1 mlrd. litų), o šias lėšas tektų nukreipti iš erdvėlaivio „Orion“ kūrimui skirto biudžeto.
Pasak George'o Washingtono universiteto Kosmoso politikos centro buvusio direktoriaus Johno Logsdono, šį sprendimą „tikriausiai priims“ naujasis prezidentas.
Kovą parengtose Kongresui adresuotose pastabose, kurias paredagavo Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto tarnyba, M.Griffinas išreiškė nuogąstavimus dėl kosmoso programos ateities.
„Jeigu kinai išsilaipintų Mėnulyje anksčiau, negu ten sugrįžtume mes, susidarytų akivaizdus įspūdis, jog JAV kosmoso srityje atsilieka ne vien nuo Rusijos, bet ir nuo Kinijos“, – NASA vadovas rašė tarnybiniame elektroniniame laiške, kuris neseniai buvo paviešintas žiniasklaidos.
Pasak NASA artimų šaltinių, M.Griffinas neabejoja, jog Kinija iki 2017 metų turės technines galimybes nuskraidinti žmones į Mėnulį – dviem metais anksčiau, negu ten planuoja sugrįžti amerikiečiai.
