„Tarpžvaigždinės ribos tyrėju“ pavadintą palydovą nešančios raketos startas 17 val. 45 min. Grinvičo (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku buvo tiesiogiai transliuojamas NASA.
Raketa „Pegasus“ su nedideliu zondu buvo paleista iš 12 kilometrų aukštyje skrendančio lėktuvo „Lockheed L-1011“. Startas įvyko virš Ramiojo vandenyno netoli Maršalo salų.
„Startas buvo išties sklandus... Atrodo, viskas vyksta gerai“, – po paleidimo sakė NASA skrydžių koordinatoriaus padėjėjas Omaras Baezas.
IBEX dvejus metus fotografuos ir rinks kitokią informaciją apie paslaptingus Saulės sistemos pakraščius, plytinčius už milijardų kilometrų nuo Žemės.
Nedidelio aštuonkampio palydovo prietaisai padės nufotografuoti ir pirmąkart sudaryti tarpžvaigždine riba vadinamo paslaptingo regiono žemėlapį. Milžiniška kosmoso sritis, kurioje Saulės sistema pereina į tarpžvaigždinę erdvę, pasižymi sūkuriuojančiais dujų srautais ir sparčiai kintančiais magnetiniais laukais.
„Tarpžvaigždinės ribos sritys gyvybiškai svarbios, nes jos mus apsaugo nuo didžiosios dalies pavojingo tarpgalaktinio kosminio spinduliavimo, kuris galėtų pasiekti Žemės orbitą. Tokiu atveju pilotuojami kosminiai skrydžiai būtų daug pavojingesni“, – neseniai sakė Davidas McComasas, IBEX programos mokslinis vadovas, dirbantis San Antonijuje įsikūrusiame Pietvakarių tyrimų institute.
Iki šiol mokslininkai apie šį tolimą regioną žinojo tik pagal duomenis, kuriuos atsiuntė identiški zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Jie buvo paleisti 1977 metais ir veikia iki šiol.
Abu zondai praskriejo vidinę Saulės sistemos dalį, kurioje sukasi planetos, o šiuo metu lekia tolimiausių jos pakraščių link.
2004 metų gruodį „Voyager 1“ pasiekė sritį, kurią mokslininkai pavadino „terminalinio šoko zona“. Šis regionas, kuriame Saulės vėju vadinami dalelių srautai susiduria su itin išretėjusių tarpžvaigždinių dujų debesimis, žymi Saulės sistemos išorinį pakraštį.
„Zondai „Voyager“ siunčia stulbinamus duomenis iš dviejų taškų už terminalinio šoko ribos. Šie rezultatai visiškai netikėti ir verčia abejoti daugeliu mūsų teiginių apie šį svarbų regioną“, – sakė D.McComasas.
2007 metais „Voyager 2“ pasiekė heliosferos pakraštį, kuriame pastebimas terminalinio šoko efektas. Skriedamas dabartine kryptimi ir greičiu 2010 metais zondas turėtų pasiekti heliopauzės zoną, kurioje tarpžvaigždinės dujos visiškai sustabdo Saulės vėją.
NASA palaiko ryšį su abiem zondais, kurie nuolat siunčia dalelių jutiklių duomenis. Tačiau maždaug 2020 metais ryšys su „Voyager“ zondais nutrūks, nes nustos veikę jų plutonio generatoriai.
Palydove IBEX įtaisyti du didelio skersmens vienpikseliniai jutikliai, kuriais bus matuojami neutralios energijos atomai. Pagal šiuos matavimus tikimasi sudaryti tiriamosios kosmoso srities žemėlapį. Jis mokslininkams padės geriau suprasti, kas vyksta ties riba, kur susiduria saulės sistema ir mūsų Galaktikos tarpžvaigždinė medžiaga.
Misijos metus taip pat bus tiriama kosminė spinduliuotė, galinti pakenkti žmonių sveikatai ir apsunkinanti kosmoso tyrimus.
IBEX sveria 462 kilogramus ir yra 97 centimetrų skersmens bei 52 centimetrų aukščio taisyklingos aštuonkampės prizmės pavidalo.
Pasak NASA, raketa „Pegasus“ nuskraidins palydovą į žemąją orbitą maždaug 96 kilometrų aukštyje. Palydove įtaisytas kietojo kuro raketinis variklis vėliau nuskraidins zondą į galutinę orbitą, nutolusią nuo Žemės maždaug 300 tūkst. kilometrų.
