Vokietija, Britanija, Jungtinės Valstijos ir Kanada šiuo metu vadovauja keturiems tarptautiniams batalionams Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, dislokuotiems reaguojant į padidėjusią Rusijos potencialios agresijos grėsmę.
„Šiandien mes pranešame, kad šie batalionai yra pasiruošę ir gali atgrasinti bei, esant būtinybei, nedelsiant atsakyti į bet kokią agresiją kartu su tarptautinėmis pajėgomis, pagal įgyvendinamą pajėgumų stiprinimo strategiją“, – sakoma bendrame gynybos ministrų pareiškime, kuris buvo priimtas po susitikimo Briuselyje.
Šie batalionai Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti pagal NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose programą (EFP), atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje.
Įtampą dar labiau didina Rusijos ruošimasis didelio masto karinėms pratyboms rugsėjo mėnesį vakarinėje Sąjunginės valstybės dalyje, Kaliningrade dislokavus raketų sistemą.
2016 metų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo nuspręsta stiprinti NATO pajėgų buvimą Aljanso rytiniame sparne.
Šiuose keturiuose rotuojamuose batalionuose dislokuota maždaug 4 tūkst. 500 karių iš 15 šalių.
EFP programa „yra tiesioginis atsakas į Rusijos agresyvius veiksmus, jos provokuojančius karinius veiksmus NATO teritorijos paribyje, dėl kurių silpnėja stabilumas ir saugumas, didėja neprognozuojamumas ir kinta saugumo padėtis“, – nurodoma bendroje deklaracijoje.
„Džiaugiamės tuo, kad darome pažangą stiprindami buvimą priešakinėse pozicijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, – NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė ketvirtadienį. – Taip pat toliau stipriname savo buvimą Juodosios jūros regione“.
Praėjusį mėnesį JAV Pentagono vadovas Jamesas Mattisas aplankė Vokietijos vadovaujamą tarptautinį batalioną Lietuvoje, kuriame tarnauja kariai iš Belgijos, Norvegijos, Amerikos ir kitų šalių, pademonstravę jam tankus ir kitą karinę techniką.
„Tai yra geras vieningos NATO pavyzdys“, – J.Mattisas sakė antradienį per susitikimą su Vokietijos kolege Ursuala von der Leyen ir pranešė, kad JAV iki 2020 metų dalyvaus šioje Aljanso programoje.
„Mūsų Aljansas jau seniai yra stabilizuojanti jėga Europoje. Tai padeda išsaugoti taisyklėmis paremtą tarptautinę tvarką“, – kalbėjo jis.
Be to, JAV, Britanija ir Norvegija pasirašė bendrą ketinimų protokolą kuriame išdėstė savo trišalio bendradarbiavimo, panaudojant povandeninių laivų ieškančius lėktuvus P-8A „Poseidon“, partnerystės „pagrindinius principus“, „reaguojant į kintančią saugumo aplinką Šiaurės Atlante“.
Be to, J.Stoltenbergas paskelbė, kad NATO šalių lyderiai į kitą viršūnių susitikimą rinksis Briuselyje 2018 metais.
„Tikiuosi, kad 2018 metų viršūnių susitikimas įvyks Briuselyje kitą vasarą“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų posėdžio NATO būstinėje.
