„Dėl šios datos sutarta abipusiškai“, – antradienį sakė NATO atstovė naujienų agentūrai AFP ir pridūrė: „Kalbėtis yra gerai, bet tai negali būti sugrįžimas prie įprastinių santykių“.
Praėjusią savaitę aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė, kad abi pusės netrukus surengs pirmąjį nuo 2014 metų birželio NATO ir Rusijos tarybos posėdį, pasiųsdamas žinią apie galimą atšilimą santykiuose, kurie smarkiai pašlijo dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje ir ypač Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
NATO ambasadoriai ir Rusijos atstovas anksčiau reguliariai susitikdavo, tačiau krizė Ukrainoje tarp Aljanso ir Maskvos išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų.
Pastarąjį Rusijos ir NATO susitikimą lydėjo abipusiai kaltinimai dėl krizės Ukrainoje, kur Maskva remia prorusiškus maištininkus, kontroliuojančius didžiulius separatistinius anklavus šalies rytuose.
NATO atstovė spaudai sakė, kad numatytame susitikime, kuris vyks NATO būstinėje Briuselyje, dėmesys bus skirtas trims svarbiausioms temoms, kurias praėjusią savaitę apibrėžė J.Stoltenbergas.
NATO toliau laikosi pozicijos, kad Aljansas niekada nepripažins Krymo pusiasalio aneksavimo.
Aljanso vadovas sakė, kad susitikime bus daugiausia kalbama apie Ukrainą ir „būtinybę iki galo įgyvendinti“ Minsko susitarimus dėl ugnies nutraukimo, kuriuos pasirašius šalies rytuose įsivyravo sąlyginė ramybė.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis kovos veiksmai suintensyvėjo, ir tai sustiprino abejones dėl paliaubų, kurios turėjo atverti kelią galutinai sureguliuoti konfliktą ir grąžinti Ukrainai jos rytinės sienos su Rusija kontrolę, tvarumo.
Tebėra miglota ir aneksuoto Krymo ateitis, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tvirtinant, kad jis niekada nebus grąžintas Ukrainai, o NATO toliau laikantis pozicijos, kad Aljansas niekada nepripažins šio pusiasalio aneksavimo.
Skaidrumas ir rizikos mažinimas
J.Stoltenbergas sakė, kad abi pusės taip pat kalbėsis apie karinę veiklą apskritai, „daugiau dėmesio skiriant skaidrumui ir rizikos mažinimui“.
Reaguodamos į Rusijos intervenciją Ukrainoje, 28-ios Aljanso narės sutarė dėl didžiulės karinės pertvarkos ir pasiuntė karių, papildomų laivų bei lėktuvų, kad NATO Rytų Europos sąjungininkės nesijaustų nepaliktos vienos Rusijos grėsmės akivaizdoje.
Rusija savo ruožtu suintensyvino patruliavimą ore, todėl NATO naikintuvams tenka daug dažniau kilti lydėti rusų karinių orlaivių, abiem pusėms bandant viena kitos budrumą.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO ir Rusijai reikia skaidrumo, kad būtų išvengta potencialiai pavojingų nesusipratimų, ypač po to, kai lapkritį svarbi Aljanso narė Turkija prie savo sienos su Sirija numušė Rusijos naikintuvą.
Trečia diskusijų tema bus Afganistanas, kur Talibanas, regis, sėkmingai stiprina savo pozicijas, NATO užbaigus savo kovinę misiją toje šalyje.
Nors NATO dėl Ukrainos krizės sustabdė praktinį bendradarbiavimą su Rusija, J.Stoltenbergas visuomet tvirtino, kad NATO ir Rusijos taryba turi likti atviru komunikacijos kanalu.
Vakarams taip pat tapo aktuali Rusijos pagalba kovojant su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ Sirijoje, ir neseniai bendrų pastangų dėka pavyko pasiekti susitarimą dėl kovos veiksmų nutraukimo toje šalyje bei naujų taikos derybų.
