Sekite 15min Google
„Kaip parodė šių metų pradžia, kai NATO oro gynybos sistemos sėkmingai perėmė balistines raketas, keturis kartus skriejusias iš Irano į Turkiją, mūsų atgrasymo ir gynybos pozicija yra stipri ir veiksminga“, – sakė Aljanso atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Kovo mėnesį NATO oro gynybos sistemos numušė kelias Irano raketas, skridusias į Turkijos oro erdvę. Tuomet Pentagono vadas Pete'as Hegsethas užsiminė apie NATO 5-ąjį straipsnį.
Irano raketą, kuri skrido į Turkijos oro erdvę, Viduržemio jūroje nukovė JAV karinių jūrų pajėgų eskadrinis minininkas, priklausantis NATO oro gynybos sistemai, tuomet skelbė CNN.
„Įspėjame visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie lemtų tolesnį konflikto eskalavimą regione. Atsižvelgdami į tai, toliau konsultuosimės su NATO ir kitais mūsų sąjungininkais“, – kovo mėnesį kalbėjo Turkijos gynybos ministerija.
Iranas planuoja smūgiuoti Europai: taikiklyje – 2 šalys
15min primena, kad trečiadienį paskelbta, jog Iranas svarsto galimybę atakuoti JAV karinius taikinius Europoje, jei Donaldas Trumpas eskaluotų karą. Taip FT teigė režimui artimi šaltiniai.
Kalba apie Bulgariją ir Kiprą
Du režimo informatoriai FT sakė, kad Irano pajėgos vertino smūgių galimybes JAV objektams Pietryčių Europos šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, kuri praėjusį mėnesį patvirtino leidimą savo Bezmero oro pajėgų bazę naudoti JAV kuro papildymo lėktuvams.
Vienas iš šaltinių pridūrė, kad Kipras, kur kovo mėnesį drono smūgį patyrė ten įsikūrusi britų oro bazė, taip pat pateko tarp potencialių taikinių atsakomiesiems veiksmams, jei JAV atnaujintų puolimą.
Gali atakuoti šviesolaidinį internetą
Šaltiniai teigė, kad Irano pajėgos atskirai išnagrinėjo galimybę atakuoti povandeninius šviesolaidinius kabelius Hormuzo sąsiauryje, jei padėtis eskaluotųsi. Šios grėsmės atspindi karingas Teherano nuotaikas – daugelis režimo atstovų karo atsinaujinimą vis labiau vertina ne kaip tikimybę, o kaip laiko klausimą.
Derybos dėl sąsiaurio atvėrimo įstrigo, o Irano aukščiausiasis vadovas ajatola Mojtaba Khamenei praėjusią savaitę į svarbiausius saugumo ir kariuomenės postus paskyrė griežtosios linijos šalininkus. D.Trumpas antradienį pareiškė, kad su Teheranu „jokių derybų ar pokalbių nevyksta ir jie nėra suplanuoti“.
Islamo revoliucinės gvardijos korpusas ir kiti kariniai vadovai perspėjo, kad bet kokio naujo plataus masto karo atveju Iranas atsisakytų ankstesnės strategijos atakuoti tik JAV karinius objektus, energetikos infrastruktūrą bei kitus taikinius Artimuosiuose Rytuose ir imtųsi smūgių tolimesniuose regionuose.
Kiek rimtos būtų tokios atakos
Praėjusį mėnesį gvardija pagrasino Jungtinei Karalystei dėl amerikiečių naudojimosi britų karinėmis bazėmis, pareikšdama, kad „bet kuri bazė, naudojama atakoms prieš Irano teritoriją rengti, bus laikoma teisėtu taikiniu“.
Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ mokslo darbuotojas Sidharthas Kaushalis Irano raketų keliamą grėsmę taikiniams Europoje ir kitur apibūdino kaip „realią, bet ribotą“. Iranas prieš JAV objektus Pietų ir Pietryčių Europoje galėtų panaudoti vidutinio nuotolio balistines raketas, pavyzdžiui, „Shahab“ serijos, tačiau S.Kaushalis pažymėjo, kad joms būtų sunku padaryti didelę žalą didesniu atstumu.
Pasak šaltinių, Irano atsakomieji veiksmai priklausytų nuo Vašingtono žingsnių. Vienas jų teigė, kad režimas rengia planą dar labiau išplėsti konfliktą, jei Donaldas Trumpas įgyvendintų ankstesnius grasinimus atakuoti Irano infrastruktūrą. JAV prezidentas praėjusį mėnesį pareiškė, kad kaskart, kai islamo respublika nusitaikys į laivą sąsiauryje, Vašingtonas sugriaus po vieną Irano tiltą ar jėgainę.
Antrasis informatorius sakė, kad JAV agresijos atveju Iranas savo atsakui „nenustatys jokių ribų“. „Jei JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina, peržengs regiono ribas ir smogs taip pat ir Europai“, – sakė šaltinis.
Trumpas nurodė nutraukti derybas su Iranu ir „uždusinti“ šalį
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti derybas su Iranu, nes Teheranas nėra pasirengęs nuolaidoms, CNN pranešė aukšto rango JAV pareigūnai. Pasak jų, nurodymą nebesivelti į dialogą su Irano derybininkais gavo Amerikos lyderio žentas Jaredas Kushneris, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as bei specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Pašnekovai taip pat pažymėjo, kad Baltieji rūmai atsisakė bandymų „kaip įmanoma greičiau sutriuškinti“ Iraną ir dabar tikisi jį ilgainiui „uždusinti“.
Iki tol D.Trumpas ne kartą teigė, kad derybos su Iranu vyksta sėkmingai ir artimiausiu metu gali būti pasiektas naujas susitarimas. Rugpjūčio 17 d. televizijos kanalo „Al Arabiya“ šaltiniai skelbė, kad Vašingtonas ir Teheranas susitarė dar 60-iai dienų pratęsti paliaubų režimą. Tačiau po to Baltųjų rūmų vadovas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad šiuo metu „jokios derybos ar kontaktai su Irano Islamo Respublika nevyksta ir nėra suplanuoti“. Jis pridūrė, kad Irano uostų jūrų blokada tęsiama, o Hormuzo sąsiauris yra išvalytas nuo minų ir atviras laivybai.
