Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO parengtų Baltijos gynybos planų paviešinimas neigiamų pasekmių nesukėlė, mano Estijos prezidentas

Toomas Hendrikas Ilvesas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Toomas Hendrikas Ilvesas
Šaltinis: BNS
0
A A

Slaptos informacijos apie NATO paruoštus Baltijos šalių gynybos planus paviešinimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė interviu Briuselio naujienų svetainei „EUobserver“.

Prezidentas pareiškė, kad kai kurie tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti konfidencialaus JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentai jam atrodo esą „gana linksminantys“.

„Kai skaitau „WikiLeaks“, įdomu, jog daug šalių turi viešą įvaizdį, tačiau kai prabyla jų pareigūnai, vaizdas būna labai skirtingas. Į tai nesigilinsiu, tačiau labai įdomu skaityti, ką žmonės kalba viešai ir ką – privačiai“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie įslaptintą NATO informaciją, susijusią su naujais planais, pagal kuriuos ketinama reaguoti į galimą Rusijos karinę invaziją į Baltijos šalis ir Lenkiją, T.H.Ilvesas sakė, kad šios medžiagos paviešinimas nesukėlė jokio neigiamo poveikio.

Viename iš „WikiLeaks“ paskelbtų senesnių pranešimų JAV diplomatai kalba apie „beveik paranojišką gresiančios Rusijos atakos įsivaizdavimą“ Baltijos šalyse.

„2008 metais vyko karas Gruzijoje, todėl manau, jog daug šalių galvojo apie (neišvengiamą Rusijos ataką)“, – sakė Estijos vadovas.

Tačiau jis pridūrė: „Visada tikėjau 5–uoju straipsniu“, turėdamas omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kuriame nurodoma, kad visos Aljanso šalys konflikto atveju gintų savo nares.

JAV diplomatiniai dokumentai, kuriuos citavo britų dienraštis „The Guardian“ ir JAV dienraštis „The New York Times“, rodo, jog NATO šių metų sausį nusprendė išplėsti anksčiau parengtą Lenkijos gynybos planą, kad jis apimtų Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taip pat paaiškėjo, kad šis gynybos planas kodiniu pavadinimu „Erelis sergėtojas“ buvo išplėstas pastaraisiais mėnesiais.

„The Guardian“ paskelbė vieną JAV ambasados Taline išsiųstą pranešimą apie pernai gruodžio 15 dieną vykusį Estijos URM saugumo policijos skyriaus tuomečio direktoriaus Paulo Teesalu, Gynybos ministerijos generalinio sekretoriaus gynybos politikai Sveno Sakkovo ir šios ministerijos NATO ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus departamento vadovo Eeriko Marmei pasitarimą. Šiame dokumente sakoma, kad Lenkija buvo nusistačiusi prieš Baltijos šalių įtraukimą į „Erelio sergėtojo“ planus.

Kai skaitau „WikiLeaks“, įdomu, jog daug šalių turi viešą įvaizdį, tačiau kai prabyla jų pareigūnai, vaizdas būna labai skirtingasPranešime cituojamas S.Sakkovo pasisakymas, kad sprendimas išplėsti gynybos planą yra vienas iš svarbiausių Estijai nuo jos įstojimo į NATO 2004 metais.

Tačiau pareigūną stebino Lenkijos reakcija. S.Sakkovas papasakojo, jog 2008 metų lapkritį vykusio NATO ir Ukrainos komisijos susitikimo kuluaruose Lenkijos delegacija jam sakė, jog Varšuva nusistačiusi prieš gynybos plano išplėtimą, apimant Baltijos šalis ir pageidauja, kad Lenkijos gynybos planas nebūtų silpninamas. Estijos pareigūnas pridūrė neseniai sužinojęs iš kolegų Lietuvoje, kad Lenkija savo pozicijos nesušvelnino.

S.Sakkovas taip pat buvo susirūpinęs, kad kitos NATO narės gali užblokuoti Baltijos šalių įtraukimą į „Erelio sergėtojo“ planą.

„WikiLeaks“ paviešintas dokumentas rodo, kad P.Teesalu informaciją apie gynybos plano išplėtimą vadino „ankstyva Kalėdų dovana“. Jis džiaugėsi, kad Baltijos šalis aiškiai planuojama įtraukti į „Erelio sergėtojo“ schemą, tačiau sutiko, kad tokios diskusijos neturėtų vykti viešai, nes Estija siekia „solidarumo, o ne būti pastebėta“.

Po 2008 metų rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo Baltijos šalys baiminosi galinčios tapti naujomis Maskvos aukomis iš pradėjo įtikinėti NATO, jog reikia sukurti oficialų jų gynybos planą, pirmadienį rašė „The New York Times“.

Ši problema buvo labai opi, nes NATO lyderiai ne kartą skelbė, jog Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo nebekelia grėsmės Aljansui, o naujojo JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija siekė „perkrauti“ santykius su Maskva.

Viename „WikiLeaks“ paviešintame dokumente nurodoma, kad iki pernai spalio „Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiai smarkiai spaudė sudaryti Baltijos šalims planus nepaprastiesiems atvejams, vadovaujantis NATO 5–uoju straipsniu“, kuris garantuoja Aljanso narių kolektyvinę gynybą. Šiame pranešime pažymima, kad B.Obama išreiškė palaikymą tokiems planams.

Tačiau dokumente, kurį pasirašė JAV ambasadorius prie NATO Ivo H.Daalderis pabrėžiama, kad Baltijos šalių gynybos planai gali kirstis su siekiu užmegzti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos.

„Baltijos šalys aiškiai įsitikinusios, kad Rusijos Federacija ateityje gali kelti pavojų (jų) saugumui, todėl pageidauja plano nenumatytiems atvejams, kuris būtų nukreiptas į šią riziką, – rašė ambasadorius. – Čia glūdi problema – NATO po Šaltojo karo nuosekliai kalbėjo nebelaikanti Rusijos grėsme.“

„The New York Times“ pažymėjo, kad per ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos kadenciją Baltijos šalys įstojo į NATO, tačiau Aljansas vengė jas įtraukti į gynybos planus, nes toks žingsnis galėjo išprovokuoti Rusiją.

Vokietija dabar siūlo išplėsti Lenkijos gynybos planą, apimant Baltijos šalis, o NATO kariškiai šių metų sausį pritarė naujai regioninės gynybos schemai, pagal kurią Baltijos šalys sugrupuojamos su Lenkija.

Tikėtina, kad NATO lyderiai paslapčiomis patvirtino šį planą praeitą mėnesį Lisabonoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, rašo „The Guardian“.

Tačiau JAV pareigūnai patarė kolegoms iš Baltijos šalių šio reikalo neviešinti.

„Viešos diskusijos apie planus nenumatytiems atvejams taip pat veikiausiai nulemtų nereikalingą įtampos padidėjimą tarp NATO ir Rusijos – mes turėtume to vengti, stengdamiesi gerinti praktinį bendradarbiavimą srityse, kur NATO ir Rusijos interesai sutampa“, – sakoma viename pernai gruodį NATO šalims išplatintame pranešime.

Sausį, kai šis planas jau buvo patvirtintas, diplomatiniame pranešime, kurį pasirašė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, NATO šalims patariama neatsakinėti žiniasklaidos pasiteiravimus apie Baltijos šalių gynybos detales.

Tačiau tame pranešime taip pat užsimenama, jog vertėtų stengtis išsklaidyti Rusijos nerimą.

„NATO planavimas yra vidinis procesas, kuriuo siekiama, kad Aljansas būtų kiek įmanoma labiau pasiruošęs nenumatytiems atvejams ateityje, – sakoma dokumente. – Jis nėra „nutaikytas“ į jokią kitą šalį.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min