Pasak jų, viena iš galimybių – rengti aukščiausiojo lygio susitikimus kas dvejus metus. Svarstoma, kad NATO taip pat galėtų atšaukti 2028 m. susitikimą, kuomet D.Trumpas eis paskutiniuosius savo antrosios kadencijos metus.
„Geriau surengti mažiau susitikimų nei daugiau blogų aukščiausiojo lygio susitikimų. Mes jau turime daug darbo, žinome, ką turime padaryti“, – paaiškino vienas iš agentūros pašnekovų.
Kitas šaltinis pažymėjo, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Nuo 2021 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami kasmet. Prieš tai jie buvo rengiami kas dvejus metus. Kitą susitikimą planuojama surengti liepos pradžioje Turkijoje.
Phyllis Berry, Atlanto tarybos neetatinė vyresnioji mokslinė bendradarbė, rašė: „Sumažinus aukščiausiojo lygio susitikimų skaičių, NATO galėtų užsiimti savo veikla ir sumažinti dramatizmą, kuris pastaruoju metu buvo būdingas daugeliui transatlantinių susitikimų.“
Praėjusią savaitę analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje ji pažymėjo, kad per Šaltojo karo dešimtmečius NATO surengė tik aštuonis aukščiausiojo lygio susitikimus. Pirmuosius tris D.Trumpo pirmosios kadencijos NATO aukščiausiojo lygio susitikimus ji apibūdino kaip „diskutuotinus renginius, kuriuose dominavo jo skundai dėl mažų sąjungininkų išlaidų gynybai“.
Praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje taip pat didele dalimi lėmė D.Trumpo reikalavimas, kad NATO narės smarkiai padidintų gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – šį tikslą jos priėmė sutikdamos skirti 3,5 proc. pagrindinei gynybai ir 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms investicijoms. Vien tai, kad susitikimas baigėsi be didelės dramos, buvo laikoma sėkme.
Panašu, kad šių metų susitikimas taip pat bus įtemptas.
D.Trumpas nuo savo antrosios kadencijos pradžios nuolat reiškė nepasitenkinimą NATO sąjungininkais ir grasino išvesti JAV iš Aljanso, jei kitos šalys nepadidins savo išlaidų gynybai. Įtampa tarp NATO sąjungininkių padidėjo po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
-
Karas Irane. Trumpas: po žlugusių derybų Iranas atsiuntė naują pasiūlymą
-
Karas Ukrainoje. Branduolinis karas prie Ukrainos ir Rusijos sienos: mokslininkai sumodeliavo pasekmes klimatui
-
Emmanuelis Macronas ES bendros gynybos sąlygą laiko stipresne nei NATO
-
NATO admirolas: Baltijos šalimis pasitikiu – niekas negali duoti geresnių patarimų
-
NATO naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
D.Trumpas pradėjo karo veiksmus nepasitaręs su Aljansu, o vėliau apkaltino partnerius, kad šie nesuteikė pakankamai pagalbos. Jis ragino sąjungininkus atsiųsti pajėgas atblokuoti Hormuzo sąsiauriui, kurį Iranas uždarė atsakydamas į smūgius jo teritorijoje, tačiau NATO valstybės-narės atsisakė veltis į jo pradėtą karą.
Tokiomis aplinkybėmis JAV prezidento administracija sudarė „gerų“ ir „blogų“ NATO valstybių narių sąrašą, anksčiau skelbė „Politico“. Kaip teigiama, JAV pareigūnai įvertino kiekvienos šalies indėlį į kolektyvinę gynybą, o po to suskirstė valstybes į kategorijas. D.Trumpas esą pradėjo svarstyti planą, kaip „nubausti“ tas NATO šalis, kurios nepritarė karinei operacijai prieš Iraną.
Pasak „Wall Street Journal“ šaltinių, Baltųjų rūmų vadovas gali iš jų išvesti JAV karius ir perkelti juos į tas valstybes, kurios palankiau vertino JAV operaciją. Be karių perkėlimo, plane taip pat numatyta uždaryti JAV karines bazes bent vienoje Europos šalyje. Tai galėtų būti Ispanija arba Vokietija, pažymėjo leidinys.
