Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO vadovas: „Saugumo garantijos yra absoliučios ir besąlygiškos“

Jensas Stoltenbergas ir Dalia Grybauskaitė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Jensas Stoltenbergas ir Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: BNS
0
A A

NATO įsipareigojimas ginti visas savo sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės yra „besąlygiškas“, nepriklausomai nuo to, kaip jos moka savo įnašus, pareiškė antradienį Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Paklaustas apie JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pastabą, kad, jam laimėjus, JAV įsipareigojimai priklausysią nuo pačių NATO narių indėlio, J. Stoltenbergas pabrėžė, pirmiausia, nenorįs veltis į JAV rinkimų kampaniją.

Vis dėlto jis pridūrė: „Esu aiškiai pasakęs, kad NATO (organizacijai) svarbu tai, jog mes nesakome – jei jūs nemokate, tai mes jūsų neginsime“. Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje prieš dvi dienas truksiantį Aljanso gynybos ministrų susitikimą.

Pasak J.Stoltenbergo, NATO lyderiai 2014 metais nutarė didinti išlaidas gynybai, atsakant į vis labiau užsispiriančios Rusijos veiksmus. Jei anksčiau buvo apkarpomos išlaidos gynybai, tai nuo 2015-ųjų jos didinamos, pažymėjo jis.

„Tai nėra niekaip susiję su JAV rinkimais“, – pridūrė NATO vadovas.

Apie NATO steigiamosios sutarties 5-ajame straipsnyje nurodytą gynybos įsipareigojimų principą „visi už vieną, ir vienas už visus“ J.Stoltenbergas pasakė, kad jis nepriklauso nuo jokių sąlygų, nes tai efektyvi atgrasymo nuo agresijos priemonė ir užtikrinimas sąjungininkams, tarp jų ir Jungtinėms Valstijoms.

„Norėčiau pabrėžti, kad NATO saugumo garantijos nėra sąlygiškos, jos absoliučios ir besąlygiškos“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis priminė, kad minimas 5-asis straipsnis buvo taikytas tik vieną kartą – po rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose, kai NATO dalyvavo didžiausioje visų laikų karinėje operacijoje Afganistane tuo pagrindu, kad buvo būtina ginti Ameriką.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia karinė galia NATO sistemoje, ir joms tenka du trečdaliai viso Aljanso išlaidų gynybai.

Vašingtonas jau ne vienerius metus spaudžia sąjungininkes skirti daugiau lėšų gynybai, ir, galiausiai, 2014 metais jos sutiko, daugiausia dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje, skirti gynybai du procentus savo šalių BVP.

Liepą D.Trumpas yra pareiškęs, kad, Rusijai užpuolus Baltijos šalis, naujausias NATO nares, Vašingtonas gali dar pasvarstyti, „ar jos įvykdė savo įsipareigojimus mums“, ir tik tuomet nuspręsti imtis jų gelbėti.

Į Rusijos veiksmus pamatuotai ir atsakingai

NATO reaguoja į Rusijos veiksmus pamatuotai ir atsakingai, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimą Baltijos jūros regione.

„Mes atsakome, bet mes atsakome pamatuotai ir atsakingai. Ir tai, ką mes darome, yra gynybinio pobūdžio“, – žurnalistams NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse antradienį Briuselyje sakė J.Stoltenbergas.

Jis tvirtino, kad „Iskander“ dislokavimas Baltijos jūros regione yra „dar vienas Rusijos kariuomenės telkimo prie NATO sienų ženklas“, tačiau Aljansas jau į tai reagavo, stiprindamas rytinio flango saugumą nuo 2014 metų.

Nuo tada Baltijos šalyse sustiprinta oro policijos misija, atskiros šalys dislokuoja savo sausumos pajėgų vienetus, o NATO aštuoniuose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse įkūrė nedidelius štabus.

„Mes atsakome, o ne karščiuojamės“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.

Taip pat NATO nusprendė nuo 2017 metų kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, iš viso apie 4 tūkst. karių.

Trečiadienį Briuselyje susitinkantys NATO gynybos ministrai peržiūrės jų kūrimo procesą.

„Rytoj mūsų susitikime vadovaujančios šalys (…) pristatys savo planus savo vadovaujamiems batalionams ir kitos šalys patvirtins savo dalyvavimą juose“, – sakė NATO vadovas.

Lietuvoje kuriamam batalionui vadovaus Vokietija.

„Tai yra patikimas atgrasymas, siekiant ne išprovokuoti konfliktą, o išvengti konflikto“, – kalbėjo NATO vadovas.

Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras neseniai patvirtino, kad kartu su šiuo batalionu Lietuvoje gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“.

Po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje apie ketinimus prisidėti prie Lietuvoje kuriamo bataliono paskelbė Beneliukso šalys, Norvegija, Kroatija ir Prancūzija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min