NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad susitikimas naujojoje kelis milijardus eurų kainavusioje būstinėje Briuselyje „dar labiau sustiprins saitus“ tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.
Šiųmetinį viršūnių susitikimą temdė abejonės dėl Vašingtono įsipareigojimo Aljansui, nes šių metų pradžioje prie JAV vairo stojęs Donaldas Trumpas priekaištavo, kad kitos sąjungininkės neskiria gynybai pakankamai lėšų, ir atsisakė patvirtinti savo šalies įsipareigojimą 5-ajam NATO sutarties straipsniui, kuris numato, kad vienos Aljanso narės puolimas reikštų puolimą prieš visą bloką.
Tiesa, vėliau D.Trumpas patikino, kad JAV liks įsipareigojusi 5-ajam NATO sutarties straipsniui.
2018-ųjų viršūnių susitikimas įvyks augant susirūpinimui dėl vis didesnio Rusijos agresyvumo, ypač hibridinio ir kibernetinio karo srityse.
Šį pavasarį rytiniame Aljanso sparne Lenkijoje ir Baltijos šalyse buvo dislokuoti 4 tūkst. karių. Tai padaryta pagal NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose programą, atsakant į dažnas Rusijos karines pratybas netoli regiono po 2014-aisiais jos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Reagavus į augančias grėsmes, šis NATO kolektyvinės gynybos pastiprinimas yra didžiausias“ per kelis dešimtmečius, sakoma J.Stoltenbergo pranešime.
„Mūsų tarptautinės kovinės grupės Aljanso rytuose dabar veikia visu pajėgumu, mes taip pat stipriname savo buvimą Juodosios jūros regione“, – pridūrė jis.
Kitąmet per viršūnių susitikimą taip pat žadama diskutuoti apie kovą su terorizmu. JAV pageidauja, kad Aljansas šiai problemai skirtų daugiau dėmesio.
Paprastai NATO rengia viršūnių susitikimus kas dvejus metus, tačiau šių metų gegužę Briuselyje buvo surengtas papildomas susitikimas, per kurį buvo paminėtas naujos Aljanso būstinės atidarymas.
