Aljansas smarkiai didina tikslus savo kariniams pajėgumams, nes po 2022 m. įvykdytos neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą laiko Maskvą didesne grėsme saugumui nei kada nors anksčiau.
Deja, šiuo metu sunku įvertinti konkrečius NATO išsikeltų tikslų skaičius – bendrus ar pagal šalis – ši informacija yra griežtai įslaptinta.
Vienas aukšto rango karinis pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šaltiniai, kalbėjo anonimiškai, pažymėjo, kad NATO sąjungininkai ateityje turės dislokuoti 120–130 brigadų.
Tai reikštų apie 50 proc. padidėjimą, palyginti su dabartiniu tikslu – apie 80 brigadų, nurodė šaltinis.
Pašnekovas vyriausybėje žurnalistams nurodė, kad visai NATO ginti bus dislokuota 130 brigadų.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai teigė, kad negali iš anksto komentuoti sprendimų, kuriuos priims NATO gynybos ministrai kitą savaitę ir NATO lyderiai birželio pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime.
„Be to, NATO pajėgų planavimo ir pajėgumų tikslai yra slapti saugumo sumetimais“, – pridūrė jis.
Naujus tikslus NATO apibūdino kaip „ambicingus“, bet jų nedetalizavo.
„Jie pagrįsti pajėgomis ir ištekliais, kurių mums reikia atgrasymui ir gynybai, remiantis mūsų naujais gynybos planais“, – atsakydamas į prašymą pateikti komentarą sakė vienas NATO pareigūnas.
2021 m. Vokietija sutiko iki 2030 m. NATO skirti 10 brigadų, kurias paprastai sudaro apie 5 tūkst. karių. Šiuo metu ji turi aštuonias brigadas ir Lietuvoje kuria devintąją, kuri turėtų būti pasiruošusi 2027 m.
Pasak „Reuters“, jeigu informacija pasitvirtins, Berlynui turėtų būti sunku surinkti dar 40 tūkst. aktyvių karių.
Bundesveras dar nepasiekė 2018 m. nustatyto 203 tūkst. karių tikslo ir, gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu pajėgose trūksta apie 20 tūkst. reguliarių karių.
Praėjusiais metais agentūra „Reuters“ pranešė, kad NATO reikės 35–50 papildomų brigadų, kad galėtų pilnai įgyvendinti naujus planus apsiginti nuo Rusijos puolimo, ir kad Vokietija viena turės keturgubai padidinti savo oro gynybos pajėgumus.
Be to, naujuose NATO tiksluose kol kas neatsižvelgta į JAV karių Europoje mažinimo planus, kurie, šaltinių teigimu, kelia nerimą europiečiams, nes NATO gynybos planai labai priklauso nuo JAV pajėgų.
Vašingtonas leido suprasti, kad šiais metais pradės derybas su sąjungininkais dėl karių mažinimo Europoje planų įgyvendinimo.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija europiečiams pareiškė, kad JAV nebegali būti pagrindinis Europos saugumo garantas.
Šaltojo karo metais Vokietija turėjo 500 tūkst. karių ir 800 tūkst. rezervo pajėgų. Šiuo metu NATO Berlynui ir Varšuvai yra pavedusi sutelkti didžiąją dalį sausumos pajėgų, kurios pirmosios reaguotų į bet kokį Rusijos puolimą prieš Aljanso rytinį flangą.
Išlaidų didinimas
NATO narės ženkliai padidino gynybos išlaidas po to 2022 m. vasario 24-osios. Tuo tarpu antrąją prezidento kadenciją pradėjęs D.Trumpas, pagrasino neginti šalių, kurios atsilieka gynybos išlaidų srityje ir paragino bloką griebtis dar drąsesnių veiksmų.
Kitą mėnesį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso vadovas Markas Rutte sieks susitarimo su valstybių vadovais, kad jie daugiau nei dvigubai padidintų dabartinį išlaidų tikslą nuo 2 proc. BVP iki 5 proc. – 3,5 proc. gynybai ir 1,5 proc. plačiau apibrėžtoms su saugumu susijusioms išlaidoms.
Istoriniu poslinkiu Vokietija neseniai sušvelnino savo konstitucinę skolos ribą, kad galėtų padidinti gynybos išlaidas, ir parėmė M.Rutte iškeltą 5 proc. tikslą.
Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris įsakė iki 2029 m. pilnai aprūpinti šalies ginkluotąsias pajėgas, nes Aljansas mano, kad iki to laiko Maskva bus pakankamai atkūrusi savo karines pajėgas, kad galėtų pulti NATO teritoriją.
-
Vokietijos vyriausiasis diplomatas vyksta į JAV derybų dėl karo Ukrainoje, NATO ir prekybos
-
Nyderlandų žvalgyba apkaltino Rusijos programišius bandant išardyti NATO
-
Lietuvos padangėje – ypatingas svečias: virš Kauno ratus suka „NATO akys“
-
Netikėtas Baltarusijos sprendimas: per „Zapad“ pratybas žada atitraukti karius nuo NATO sienų
-
Volodymyras Zelenskis ragina NATO pakviesti Ukrainą į viršūnių susitikimą Hagoje
-
Nauji Putino reikalavimai taikai: prašo raštiško įsipareigojimo dėl NATO plėtros ir sankcijų
