Oficialiai teigiama, kad laivas skirtas gelbėjimo operacijoms vykdyti ir remti, taip pat transportuoti ir aprūpinti. Tačiau dar statybos etape laivų statybos pramonės ekspertai išreiškė abejonių, ar laivas bus naudojamas pagal nurodytą paskirtį, ir išsakė mintį, kad jis gali atlikti Rusijos prezidento Vladimiro Putino laivo funkcijas.
Jūrų gelbėjimo tarnyba pastaraisiais metais kelis kartus keitė savo organizacinę struktūrą, tačiau pagrindiniai jos uždaviniai nesikeitė – gelbėti žmones jūroje ir kovoti su vandens telkinių tarša. Tarnybos laivyną sudaro apie 80 įvairios paskirties laivų, įskaitant įvairios paskirties laivus, gelbėjimo vilkikus, narų ir pagalbinius laivus.
Projektą Nr. 23700 sukūrė Sankt Peterburge įsikūręs Šiaurės projektavimo biuras, jis išsiskiria iš likusio tarnybos laivyno savo dydžiu ir neįprastomis savybėmis. „Voevoda“ yra didelis 7 500 tonų vandentalpos, 111 metrų ilgio ir 24 metrų pločio okeaninis laivas. Didžiausias greitis siekia 22 mazgus, plaukiojimo nuotolis – iki 5 tūkst. jūrmylių. Laivas vienu metu gali priimti iki keturių katerių ir du sraigtasparnius, skelbia „The Moscow Times“.
Sutartį dėl laivo statybos Rusijos pramonės ir prekybos ministerija pasirašė 2016 m. gruodį. Laivą buvo numatyta pristatyti 2019 m. lapkričio mėnesį, tačiau šis terminas ne kartą buvo sutrikdytas. „Voevoda“ buvo nuleistas į vandenį tik 2019 m. lapkritį, po to sekė ilgas laivo užbaigimo ir įrengimo etapas, kuris užtruko apie ketverius metus. Bandymai jūroje prasidėjo tik 2023 m. gruodį ir truko dvejus metus.
Kodėl kilo abejonių dėl laivo paskirties
Abejonių dėl laivo paskirties kilo dar gerokai prieš pradedant jį eksploatuoti. Dar 2017 m. šaltiniai laivų statybos pramonėje laikraščiui „Kommersant“ teigė nemanantys, kad laivas galėtų būti naudojamas gelbėjimo tikslais, ir laikė jį labiau reprezentaciniu laivu aukšto rango pareigūnams.
Įtarimai sustiprėjo pasirodžius informacijai apie „Voevoda“ vidaus struktūrą. Remiantis laivų statyklos „Jantar“ medžiaga, laive įrengtos aukšto komforto patalpos, įskaitant aštuonias gyvenamąsias kajutes su atskirais miegamaisiais ir vonios kambariais, konferencijų salę ir keleivių kajutę su bufeto zona.
„Kommersant“ pašnekovai atkreipė dėmesį į išorinę laivo išvaizdą, kuri labiau primena jachtą, o ne gelbėjimo laivą: laive nėra tokiai klasei būdingos kranų įrangos ir kėlimo mechanizmų.
Laivas galėjo kainuoti 50 mln. eurų
2019 m. „Jantar“ laivų statykla taip pat paskelbė konkursą atlikti kompleksinės didelio komforto įrenginių įrangos darbus. Pradinė sutarties vertė siekė apie 2,9 mln. JAV dolerių. Laivų statyboje besispecializuojančios bendrovės „Ameta“ direktoriaus Aleksandro Bogdaševskio vertinimu, „Voevoda“ įranga primena ekspedicinės jachtos formatą. Kartu kuklus išorės dizainas neatitinka klasikinės superjachtos dizaino, o tai, jo nuomone, galėjo būti padaryta sąmoningai. 2017 m. jis apskaičiavo, kad bendra laivo vertė siekia 50 mln. eurų.
Versija apie galimą „Voevodos“ panaudojimą Rusijos prezidento interesams atrodo logiška su Vladimiru Putinu susijusių problemų, susijusių su jachtomis, fone. Apie 100 mln. JAV dolerių vertės jachta „Graceful“ („Kosatka“) prieš pat 2022 m. įvedant plataus masto Vakarų sankcijas buvo skubiai palikta Hamburge, kur buvo modernizuojama, ir nukreipta į Kaliningradą. Po to „Graceful“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą.
Italijos uoste Marina di Carrara buvo sulaikyta dar viena su V.Putinu susijusi superjachta „Scheherazade“, kurios ilgis – daugiau kaip 100 metrų, o vertė – 700 mln. JAV dolerių.
Atsižvelgiant į tai, naujasis laivas, oficialiai priklausantis Jūrų gelbėjimo tarnybai, gali būti laikomas būdu sumažinti sankcijų riziką.
