Kinijos kultūrinės revoliucijos neramumai 1960-aisiais ir 1970-aisiais, pasak šio akademiko, galėjo suformuoti kartą, į smurtą žvelgiančią kaip į vienintelį būdą savo problemoms spręsti. Jei akademikas yra teisus, gali būti, kad kai šios kartos atstovai pasieks vidutinį amžių ir daugelis iš jų pasijus likę už greitai besikeičiančios Kinijos visuomenės ribų, jie visą šią situaciją bandys išspręsti smurtu.
Smurtas gali pratrūkti staiga. Rugsėjį viename iš Šanchajaus priemiesčių tarp gyvenamojo daugiabučio apsaugos darbuotojo ir žmogaus įsiplieskęs ginčas dėl dviračio saugojimo kainos virto didžiule kova. Asmuo, kuriam netiko kaina, kurią reikėjo sumokėti už dviračio palikimą, į pagalbą pasikvietė gimines. Ginčui įsiaudrinus, apsaugos darbuotojas negyvai subadė tris žmones. Tuomet kažkas iš netoliese stovinčių žmonių nužudė apsaugininką.
„Jei vienas iš jų būtų bent šiek tiek nusileidęs, nieko panašaus nebūtų įvykę, – BBC sakė vienas iš netoli tragedijos vietos stovinčio namo gyventojas, nenorintis atskleisti savo vardo. – Jei tik kuris nors iš jų būtų nusileidęs, kai visi kiti tebešaukė... Ginčas plieskėsi vis labiau, nes nė vienas iš jų neparodė jokios tolerancijos.“
Sustiprintas saugumas
Tačiau kaip įniršis gali paversti žmones, paskui kuriuos nesivilko joks su smurtu praeityje susijęs šešėlis, žudikais?
Jei profesorius neklysta, tuomet žmonių, užaugusių laikotarpiu, kai smurtas Kinijoje klestėjo, yra nepalyginamai daugiau ir visi jie bet kuriuo metu gali pratrūkti dėl mažiausios provokacijos.Virtinės išpuolių skirtingose Kinijos dalyse esančiose mokyklose, prasidėjusios šių metų kovą, pasekmė – 21 žuvęs ir per 90 sužeistų. Lygiai taip pat, kaip ir minėtas apsaugos darbuotojas, didžioji dalis su išpuoliais mokyklose susijusių smurtautojų buvo žmonės, kurie iki šių incidentų niekada nebuvo siejami su smurtu. Toks jų poelgis daugeliui buvo visiškai netikėtinas ir nesuvokiamas.
Prie vieno iš Šanchajaus darželių stovi aukšti metaliniai vartai, ginkluotas apsaugos darbuotojas. Netoli darželio stovi policijos automobilis, kuriame sėdintys pareigūnai stebi, kaip tėvai ar seneliai į darželį atveža savo vaikus ir anūkus.
Tai pavyzdinis Kinijos darželis. Šanchajaus valdžia suorganizavo BBC žurnalisto apsilankymą šiame darželyje, norėdama parodyti, kas yra daroma siekiant apsaugoti vaikus ir užtikrinti jų saugumą. Ant darželio direktorės stalo stovi monitorius, kuriame rodomas 16-os CCTV kamerų užfiksuotas vaizdas. Bet kuris įsibrovėlis į darželį būtų netrukus pastebėtas.
Mažiausiųjų klasėje mokytoja vaikus moko saugumo taisyklių. „Jei blogas vyras ateitų į mūsų darželį, ką mes darytume?“ – teiraujasi ji vaikų. „Eitume į miegamąjį, tuomet blogas vyras negalėtų į jį patekti“, – atsako vienas iš vaikų.
„Kai į jį nueitume, galėtume užsirakinti duris“, – priduria kitas.
Mokytoja Zhu Guo Fang teigia, kad po šių metų išpuolių mokyklose neliko jokio kito pasirinkimo, kaip mokyti vaikus patiems apsisaugoti. „Priežastis, dėl kurios užpuolami darželiai ir mokyklos, yra ta, kad vaikai yra maži ir silpni, – sakė ji. – Juos lengviau užpulti, jie pažeidžiamesni. Negalėčiau pasakyti, kad esu 100 proc. tikra, jog laikydamiesi šių saugumo priemonių būtume visiškai saugūs, tačiau jos padeda.“
Saugumo priemonės, kurių ėmėsi šis darželis, yra brangios.
Išpuolių modelis
Daugelis mokyklų visoje šalyje negali leisti sau imtis tokių saugumo priemonių, todėl Kinijos valdžia turi išsiaiškinti, kodėl kai kurie šalies gyventojai ryžtasi staigiam ir žiauriam smurtui. Vieno iš Šanchajaus universitetų psichologijos profesorius Sun Shi Jinas pastaruosiuose smurto protrūkiuose įžvelgia tam tikrą modelį.
Bemaž visi užpuolikai, pasak jo, gimė prieš ar per Kultūros revoliuciją – didžiulį smurtinį judėjimą, prasidėjusį 1966 metais ir besitęsusį dešimtį metų.
„Mano įsitikinimu, tie, kurie gyveno 1960-aisiais, kurie gyveno valdomi autokratijios, kurie tuo metu neturėjo galimybių maištauti, tie žmonės šiandien jaučiasi taip, tarsi vienintelė galimybė, kurią jie turi, kai viskas ima nesisekti, – išsilieti ant pažeidžiamų grupių“, – BBC sakė profesorius.
Tuo tarpu gimę vėliau, tada, kai praranda savo orumą ar pradeda svarstyti, kokia yra gyvenimo prasmė, renkasi savižudybę. Profesorius pripažįsta, kad prie jo teorijos dar reikia padirbėti, tačiau jis taip pat pabrėžia, kad kiti smurto protrūkio Kinijoje paaiškinimai (alkoholis ar vis didėjanti visuomenės nelygybė) išties atsakymų nesuteikia.
„Net ir išgėrusio žmogaus elgesys susijęs su jo charakterio savybėmis, kai šis žmogus blaivus. Jei jis ar ji yra geras žmogus, yra labai maža tikimybė, kad šis žmogus įvykdys tokį smurtinį išpuolį“, – dėstė profesorius.
Pastaraisiais mėnesiais išpuolių Kinijos mokyklose sumažėjo. Bent jau valstybės kontroliuojama žiniasklaida praneša apie mažesnį jų skaičių. Vis dėlto atsivertus bet kurį vietos laikraštį galima perskaityti daugybę pranešimų apie smurtą – gatvėse ir šeimose.
Panašu, kad individai, turintys problemų, nėra pastebimi, kol galiausiai jų veiksmai baigiasi tragedija. Jei profesorius neklysta, tuomet žmonių, užaugusių laikotarpiu, kai smurtas Kinijoje klestėjo, yra nepalyginamai daugiau ir visi jie bet kuriuo metu gali pratrūkti dėl mažiausios provokacijos.
