Išrinktasis prezidentas François Hollande'as rėmėjus pasveikino toje vietoje, kur prasidėjo kairiųjų istorija ir didžioji Prancūzijos revoliucija, kurios padariniai nusirito per visą Europą.
F.Hollande'as – neatsakingas revoliucionierius, viena ranka nubrauksiantis visa, ką N.Sarkozy su Vokietijos kanclere Angela Merkel nuveikė traukdami Europos Sąjungą iš finansų krizės ir versdami pietų kaimynes taupyti. Maža to, jis dar labiau išplės ir taip išpampusį Prancūzijos biudžeto išlaikomų darbuotojų būrį, sumažins senstančios visuomenės ir taip nepakeliamą pensinį amžių ir apkraus pasiturinčius gyventojus milžiniškais mokesčiais. Taip gąsdina pralaimėjusio prezidento Nicolas Sarkozy rėmėjai.
Gana pavojingas mesjė
Tiesą sakant, F.Hollande'as tiesiog pasiūlė sukurti 60 tūkst. papildomų darbo vietų mokytojams, bet dėl to tektų mažinti etatus kitose viešojo sektoriaus srityse. Išeiti į pensiją kaip ir anksčiau, 60 metų, jis siūlo leisti tik 41 metų darbo stažą turintiems darbuotojams, o visus išsižioti privertęs 75 procentų mokesčių tarifas galiotų tik uždirbantiesiems daugiau nei milijoną eurų per metus – nepaprastai mažai gyventojų daliai. O prie didžiojo „Merkozy“ pasiekimo – Europos Sąjungos fiskalinės drausmės pakto – jis tiesiog norėtų pridurti aktyvesnių priemonių, skirtų ekonomikos augimui skatinti.
„Gana pavojingas mesjė Hollande'as“ skelbė antraštė įtakingo žurnalo „The Economist“ viršelyje. Atvirai N.Sarkozy rėmęs savaitraštis piešė liūdną ateitį Prancūzijai ir visai Europai, jei rinkimus laimėtų kairysis radikalas, nesuvokiantis tikrosios padėties ir įsikibęs „atgyvenusio“ Prancūzijos socialinio modelio.
Gavęs tautos mandatą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.
Gąsdinimo strategija buvo persmelkusi ir pralaimėjusio prezidento N.Sarkozy rinkimų kampaniją: F.Hollande'as sužlugdys Prancūziją!
Ir vis dėlto „baisusis socialistas“ nė iš tolo neprimena XXI amžiaus Robespierre'o. Pilkus kostiumus dėvintis 57 metų F.Hollande'as dažniau sulaukia priekaištų dėl nuobodumo – ypač, kai palyginamas su impozantiškuoju pirmtaku, kurio asmenybė ir gražuolė žmona uždirbdavo duoną ne vienam žurnalui ir fotografui.
Taikus tarnautojas
F.Hollande'as veikiau primena buhalterį, o viena iš jam prilipusių pravardžių, „Flanby“, kilo iš minkšto karamelinio deserto, su kuriuo prancūzai lygina malonų, taikų ir kompromisų ieškantį politiką, netikėtai tapusį šalies vadovu. Jį taip pat vadino „zefyru“, o Socialistų partijos vadovė Martine Aubrey jo pusėn yra mestelėjusi žodžius „couille molle“ – ne pats mandagiausias būdas pasakyti, kad jam trūksta tvirtumo.
Visi sutinka, kad jis yra nuosaikus politikas. „Aš nenoriu kietos kairės, – F.Hollande'as yra pasakęs vienų debatų metu. – Mes išgyvenome brutalų penkerių metų prezidentavimą. Ar mums reikia skaldančio kandidato? Aš to nenoriu. Aš noriu vieningos kairės.“
Nors F.Hollande'as ilgiau nei dešimtmetį, iki 2008-ųjų, vadovavo Socialistų partijai, jis niekada neužėmė jokio posto Prancūzijos vyriausybėje, o per praėjusius prezidento rinkimus nominaciją iš jo paveržė tuometinė jo partnerė Ségolène Royal. F.Hollande'as savo šanso sulaukė praėjusių metų pabaigoje, kai socialistų kandidatas, tuometinis Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Strauss-Kahnas įsivėlė į sekso skandalą Niujorke.
 |
| „Scanpix“/AP nuotr./Francois Hollande'as ir jo palydovė Valerie Trierweiler |
Rinkimų kampanijos metu daug kas pastebėjo, kad santūriajam F.Hollande'ui sunku varžytis su impozantiškuoju N.Sarkozy didžiojoje šou politikoje. Jo kalbos įkvepiančios, bet pernelyg dažnai nuklystančios į technines smulkmenas. Jis puikiai sugeba išklausyti ir suderinti kolegų pozicijas, bet šie dažnai lieka nesupratę, kokia paties F.Hollande'o nuomonė. Veikiau valstybės tarnautojas nei vedlys? Ir vis dėlto jo taikumas sugeba patraukti tautą, kuri politiką pavertė teatro žanru. Spaudoje plačiai nuskambėjo abiejų priešininkų susitikimas Paryžiaus žemės ūkio mugėje, kur F.Hollande'as jautėsi kaip namie glostydamas gyvulius ir bendraudamas su vaikais, o N.Sarkozy jį nušvilpusiam klausytojui mestelėjo: „Dink iš čia, nelaimingas kvaily.“
Už F.Hollande'ą prancūzai ir balsavo todėl, kad jis nėra N.Sarkozy. Be to, priešingai nei dabartinis prezidentas, kilęs iš imigrantų šeimos, F.Hollande'as žada sugrąžinti šalį prie prancūziškesnės tradicijos. Jis studijavo politiką Prancūzijos elito kalvėse – vadinamosiose les grandes écoles ir garsiajame Paryžiaus politikos mokslų institute. Jo pažiūros – tradiciškai kairiosios: valstybė turi pasirūpinti ne tik socialiniu teisingumu, bet ir ekonomikos augimu. ES lygmeniu,tai reiškia daug aktyvesnį vaidmenį Europos centriniam bankui. F.Hollande'as pasisako už atsakingą biudžetą, tačiau prieš amžiną taupymą.
Tokių jo pažiūrų formavimuisi įtakos turėjo ir vaikystės patirtis. Griežtas tėvas, jau 89 metų sulaukęs gydytoja, bandė dalyvauti vietos rinkimuose su ultradešiniąja programa, kokią F.Hollande'as atmetė. Kaip ir pridera jaunam maištautojui, būsimasis prezidentas studentaudamas su draugais apkeliavo Europą senu „Peugeot J7“, besiklausydamas „The Beatles“ ir Jimi Hendrixo dainų.
Studijuodamas Nacionalinėje administracijos mokykloje, jis susipažino su S.Royal, kuri tapo jo kolege, gyvenimo partnere (juodu nebuvo susituokę) ir keturių vaikų motina (vyriausias sūnus dabar yra 28 metų, jauniausiajai šiemet sueina 20). S.Royal pralaimėjimas 2007-ųjų rinkimuose sukrėtė visą Socialistų partiją, o po kelių mėnesių pora paskelbė, kad nutraukia santykius. Netrukus į viešumą iškilo istorija apie F.Hollande'o romaną su žurnaliste Valérie Trierweiler. Nuo tada jo santykiai su S.Royal įtempti ir todėl vienas dramatiškesnių ir galbūt lemtingų rinkimų kampanijos momentų buvo tada, kai buvusi partnerė ir kandidatė pareiškė paramą F.Hollande'ui. Jis iki šiol gyvena su „Paris Match“ žurnaliste V.Trierweiler nesusituokęs.
Nors F.Hollande'as užtikrintai laimėjo dvikovą su N.Sarkozy, nemažai jam atiduotų balsų buvo ne „už“, bet „prieš“, tad prezidentavimas, ypač tokiais euro krizės laikais, jam gali būti nelengvas. Tačiau į prancūzų abejones, ar jo asmenybė yra pakankamai „présidentiable“ vesti tautą, jis atsako prisimindamas pirmąjį Prancūzijos prezidentą socialistą François Mitterrand'ą. „Žmonės man dažnai sakydavo: 'O lia lia, François Mitterrand'as, kokia charizma, koks prezidentas!'Bet prieš jam tampant prezidentu, jį vadindavo prastai besirengiančiu, senu ir nieko neišmanančiu apie ekonomiką“, – sakė F.Hollande'as. – Gavęs tautos mandatą akimirksniu tampi kažkuo kitu, tu įkūniji Prancūziją – o tai viską pakeičia.“
F.Hollande'o politinė karjera
1979 m. įstojo į socialistų partiją. F.Mitterrand'o kadencijos metu buvo ekonomikos patarėjas.
1981m. dalyvavo pirmuosiuose savo rinkimuose į parlamentą. Pralaimėjo būsimajam prezidentui Jacques'ui Chiracui.
1988 m. išrinktas į Nacionalinę Asamblėją.
1997 m. išrinktas Socialistų partijos pirmuoju sekretoriumi ir pakeitė buvusį socialistų lyderį Lionelį Jospiną.
2001–2008 m. Tulio miesto meras.
2008 m. po socialistams nesėkmingų rinkimų pasitraukė iš partijos vadovo posto.
2012 m. gegužės 6 dieną po antrojo rinkimų turo išrinktas Prancūzijos Respublikos prezidentu.
Parengė Justinas Šuliokas
