Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 23d. 23:00

Naujieji katalonai – regiono nepriklausomybės viltis?

Sikhas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Naujieji katalonai – regiono nepriklausomybės viltis?

Gagandeepas Singhas Khalsa nėra labai įprastas vardas katalonų nacionalistui. Į Barseloną iš Indijos prieš devynerius metus atvykęs G.S.Khalsa tuomet nė nežinojo, kad šio regiono gyventojai turi savo kalbą, kultūrą ir istoriją. Arba to, kad daugybė jų nori atsiskirti nuo Ispanijos, rašo „Politico“.

Šiandien G.S.Khalsa – vienas iš didžiulės migrantų populiacijos narių, pasisakančių už nepriklausomybę. Katalonijos separatistai tikisi, kad būtent šie migrantai spalio 1 dieną vyksiančiame referendume padės nubalsuoti už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Katalonijos sikhų bendruomenės atstovas G.S.Khalsa mano, kad regionas „nuolat išnaudojamas“. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad Katalonijai nereikia Madrido.

„Mes turime viską“, – sako G.S.Khalsa.

Kol Europoje auga ksenofobija, Katalonijos nacionalistai į migrantus žvelgia itin palankiai. Panašu, kad tokia jų pozicija greitai atsipirks.

Kol Europoje auga ksenofobija, Katalonijos nacionalistai į migrantus žvelgia itin palankiai. Panašu, kad tokia jų pozicija greitai atsipirks.

Nuo 2000 iki 2010 metų regiono populiacija išaugo 20 proc. – iki 7,5 mln. gyventojų. Labiausiai šį augimą lėmė imigracija. Ir nors nemaža dalis atvykėlių negali balsuoti, turinčiųjų balso teisę skaičius taip pat auga.

Nuo 2009 iki 2015 metų 220 tūkst. iš užsienio į Kataloniją atvykusių žmonių tapo Ispanijos piliečiais. Kitaip tariant, dabar jie sudaro maždaug 3 proc. regiono populiacijos.

Kampanijoje dėl nepriklausomybės migrantus agituojantis aktyvistas Saoka Kingolo tikino, kad iki 500 tūkst. užsienyje gimusių, tačiau dabar šalies pilietybę turinčių katalonų galės balsuoti referendume.

Nors tai nėra didelis skaičius, jų balsai gali būti lemiami.

Katalonijos nepriklausomybės rėmėjai gali išplėšti pergalę, tačiau skirtumas nebus didelis. Paskutinių apklausų duomenimis, už nepriklausomos Katalonijos idėją pasisako 44,3 proc. apklaustųjų, o 48,5 proc. norėtų likti Ispanijos sudėtyje.

Žinoma, prieš tai reikės sulaukti Madrido leidimo rengti referendumą.

Apklausų dėl Katalonijos nepriklausomybės rezultatai labai nepastovūs, tačiau jie rodo aiškias tendencijas. Tie, kurių tėvai gimė Katalonijoje, karštligiškai palaiko nepriklausomybės idėją. O tie, kurių tėvai atvyko iš kitų Ispanijos vietų, į referendumą žvelgia kiek atsargiau.

Neseniai atvykę migrantai nepriklausomybės klausimu yra gana susiskaldę. Todėl siekiantieji atsiskirti nuo Madrido gali lengvai pasinaudoti atvykėliais. Palaikantys nepriklausomybės kampaniją migrantus pasitinka skambia retorika ir pažadais apie lengvesnes sąlygas gauti darbo leidimus bei pilietybę.

Barselonos argentiniečių bendruomenės atstovas spaudai Diego Arcosas tikina, kad jei kiekvienas teisę gyventi Ispanijoje turintis asmuo galėtų balsuoti, siekiantys pasilikti Ispanijoje patirtų triuškinantį pralaimėjimą.

„Kalbame apie 10 proc. elektorato. Jei jie turi motyvacijos balsuoti, jų balsų poveikis bus puikus“, – sakė nepriklausomybės idėją palaikantis S.Kingolo, vadovaujantis 12 žmonių komandai Katalonijos nacionalinėje asamblėjoje.

Augantis politinis aktyvumas

Katalonų separatistai tikina, kad nepriklausomybės judėjimas prasidėjo XVIII amžiuje, kai 1714-aisiais vykusiame Ispanijos įpėdinystės kare katalonų pajėgas sutriuškino ispanai.

XX amžiuje situacija dar paaštrėjo.

Ketvirtajame dešimtmetyje regionas džiaugėsi trumpai trukusia autonomija, kurią nutraukė Ispanijos pilietinis karas. Tuomet katalonų kalba buvo uždrausta mokyklose ir viešosiose įstaigose, draudimas laikėsi iki pat 1975-ųjų.

Separatistinės idėjos naują gyvybę įgavo per praeitą dešimtmetį, kai katalonus suerzino, jų teigimu, „neteisingas centrinės valdžios elgesys“.

Separatistinės idėjos naują gyvybę įgavo per praeitą dešimtmetį, kai katalonus suerzino, jų teigimu, „neteisingas centrinės valdžios elgesys“.

2015-aisiais už nepriklausomybę pasisakančios partijos nugalėjo regioniniuose rinkimuose. Tuomet jos žadėjo, kad surengs referendumą ne vėliau nei šių metų rugsėjį. Madrido teigimu, toks poelgis pažeistų Ispanijos konstituciją.

Tačiau artėjančio balsavimo darosi sunku išvengti net ir tiems, kurie nėra labai gerai susipažinę su jo priežastimis ir prasme.

„Šiomis dienomis turi pasakyti, ar esi už, ar prieš nepriklausomybę“, – sakė „Ibn Battuta“ organizacijos, padedančios migrantams integruotis į Ispanijos visuomenę, atstovė spaudai Miriam Hatibi.

M.Hatibi mano, kad vis daugiau neseniai į šalį atvykusių užsieniečių įsitraukia į politiką.

M.Hatibi: „Pirmasis įsitraukęs į politiką tai padarė prieš 10 metų. Dabar negali jų suskaičiuoti, jų tiek daug.“

„Pirmasis įsitraukęs į politiką tai padarė prieš 10 metų. Dabar negali jų suskaičiuoti, jų tiek daug“, – teigė pašnekovė.

Migrantams vis labiau domintis politika, katalonų partijos skatina juos dalyvauti rinkimuose teigdamos, kad tai puiki proga sukurti tobulą valstybę, kurioje jiems bus lygiavertiškai atstovaujama.

Aną Marią Surrą šis argumentas įtikino. Gimusi Urugvajuje, ji persikėlė į Kataloniją tam, kad būtų arčiau Barselonoje gyvenančio sūnaus. 2005-aisiais ji atvyko į miestą švęsti vaikaičio pirmojo gimtadienio ir daugiau nebeišvyko.

Dabar parlamente atstovaujanti Katalonijos respublikos kairiųjų partijai (ERC) ir būdama valdančiosios koalicijos narė A.M.Surra taip pat įkūrė grupę „Sí, amb Nosaltres“ (Taip, su mumis). Nepriklausomybę palaikanti grupė skirta Katalonijos gyventojams, atvykusiems iš kitų šalių.

Migrantų nepriklausomybės siekis

Anot A.M.Surros, Katalonijos nepriklausomybės paprastai siekiama dėl dviejų priežasčių – tapatybės ir ekonomikos. Katalonų tauta turi atskirą kalbą, istoriją ir kultūrą. Be to, regionas nacionalinei vyriausybei sumoka daugiau mokesčių, nei iš jos gauna lėšų, todėl norėtų pats kontroliuoti savo finansus.

Karolinos Stažytės nuotr. / 15min.lt/Katalonijos vėliava
Karolinos Stažytės nuotr. / 15min.lt/Katalonijos vėliava

Migrantai nepriklausomybės siekia dėl šiek tiek kitokių priežasčių. Juos vilioja pažadai apie darbo vietas, dokumentus ir orumą.

A.M.Surra mano, kad išsilaisvinusi nuo jos „resursus eikvojančios“ Ispanijos, Katalonijos vyriausybė galėtų migrantams užtikrinti geresnes įsidarbinimo sąlygas.

A.M.Surra: „Turėdami dokumentus būsime pirmarūšiai piliečiai, kaip ir visi kiti. Galėsime balsuoti, dalyvauti viešajame gyvenime, suteiksime naudos būsimiems Katalonijos respublikos migrantams.“

Remiantis Ispanijos darbo teise, neseniai atvykę migrantai negali užsitikrinti apmokamų atostogų. „Nepriklausomoje Katalonijoje tai būtų sutvarkyta“, – sako A.M.Surra.

„Turėdami dokumentus būsime pirmarūšiai piliečiai, kaip ir visi kiti. Galėsime balsuoti, dalyvauti viešajame gyvenime, suteiksime naudos būsimiems Katalonijos respublikos migrantams“, – tikino iš Urugvajaus atvykusi moteris.

Katalonijos vyriausybės lygybės, migracijos ir pilietybės sekretorius Oriolas Amorosas tikino, kad, Katalonijai tapus nepriklausoma, ERC ketina nedelsiant suteikti pilietybę visiems turintiems leidimą gyventi šalyje.

Net jei turintys leidimą gyventi šalyje negali balsuoti referendume, „jie nedelsiant bus pridėti prie naujojo Katalonijos elektorato, kad išreikštų savo nuomonę, pavyzdžiui, dėl naujos Katalonijos konstitucijos“.

O.Amorosas ketina suteikti vizas žmonėms, ieškantiems darbo, taip pat leisti išduoti grupines vizas – taip piliečiams taptų lengviau atsivežti savo šeimas. Vizos galiotų visoje Europos Sąjungoje (ES), kadangi regionas, tapęs nepriklausomas, tikisi išsaugoti narystę bloke.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžiulė Europos Sąjungos vėliava prie Rumunijos parlamento
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžiulė Europos Sąjungos vėliava prie Rumunijos parlamento

Anot O.Amoroso, Katalonija, panašiai kaip ir JAV, yra „imigrantų tauta“. „Už Katalonijos sukūrimą galime dėkoti keletui imigracijos bangų“, – tikino vyriausybės sekretorius.

„Žmonės atvyksta į Kataloniją ir pasilieka, kadangi ši šalis niekieno nereikalauja atsisakyti savo tapatybės. Vietoj to ji skatina tapti įvairios bendruomenės dalimi – to užtenka tapti katalonu“, – sakė O.Amorosas.

Kai praeitais metais ERC turėjo skirti senatorių Madride, partija pasirinko Robertą Masihą Naharą – indą, į Barseloną atvykusį prieš 12 metų. R.M.Naharas ilgai dirbo bandydamas įtikinti kolegas parlamentarus leisti referendumui įvykti dar šiemet.

„Kai čia gyveni, emocija, kurią jauti... Apsisprendimo jausmas labai stiprus“, – sakė R.M.Naharas.

Kataloniška svajonė

Valdančiosios partijos „Partit Democrata“ generalinė sekretorė Marta Pascal migrantus palaikančią Katalonijos filosofiją apibūdina kaip „katalonišką svajonę“.

M.Pascal: „Tai žymi ir įdomi Pietų Europos teritorija, kurioje kataloniška svajonė išsipildo. Jei atvyksti į Kataloniją ir kalbi kataloniškai, tikrai pritapsi.“

„Tai žymi ir įdomi Pietų Europos teritorija, kurioje kataloniška svajonė išsipildo. Jei atvyksti į Kataloniją ir kalbi kataloniškai, tikrai pritapsi“, – tikino M.Pascal.

„Savo mieste matau mokinius mokyklose, berniukus ir mergaites gatvėse... Visi jie skirtingų tautybių ir puikiai kalba kataloniškai. Tuomet žinai, kad tai veikia“, – šypsodamasi tikino partijos generalinė sekretorė.

Sikhų atstovui G.S.Khalsai kelias į nepriklausomybės idėjas taip pat atsivėrė per kalbą. Kai būdamas vos dvidešimties atvyko į Ispaniją, jis pradėjo mokytis ispanų kalbos. Tačiau jo mokytojas patarė pramokti kataloniškai ir taip padėti jo bendruomenės nariams iš Indijos bei Pakistano pritapti Katalonijoje.

Parėjimas nuo ispanų kalbos prie katalonų G.S.Khalsos gyvenime atnešė netikėtų pokyčių. 31 metų vyras tikina, kad iš pat pradžių katalonai vertino jo pastangas, todėl jis buvo maloniai nustebintas.

„Maniau, kad barzda ir turbanas atitolins mane nuo vietinių, tačiau jie buvo labai laimingi girdėdami mane, kalbantį kataloniškai. Dar nemačiau šalies, taip mylinčios savo kalbą“, – pasakojo G.S.Khalsa, greitai apskritai nustojęs mokytis ispanų kalbos.

G.S.Khalsa: „Maniau, kad barzda ir turbanas atitolins mane nuo vietinių, tačiau jie buvo labai laimingi girdėdami mane, kalbantį kataloniškai. Dar nemačiau šalies, taip mylinčios savo kalbą.“

Paklaustas, ar jaučiasi katalonu, pašnekovas tikino: „Jaučiu dviprasmiškus jausmus. Esu sikhas, pandžabas ir dabar katalonas.“ Jis sakė visiškai nesijaučiantis ispanu.

Jei vis dėlto referendumas įvyks, G.S.Khalsa negalės jame balsuoti, kadangi vis dar neturi šalies pilietybės. Tačiau tai netrukdo jam skatinti kitus balsuoti už pasitraukimą iš Ispanijos sudėties.

Gegužės 9 dieną vyras stovėjo ant scenos kartu su Katalonijos prezidentu Carlesu Puigdemontu, kuris parašė pratarmę naujai G.S.Khalsos knygai – katalonų kalbos pradžiamoksliui, skirtam šiame regione gyvenančiai pandžabų bendruomenei.

Pykčiai su Madridu

Kai kurie migrantai nepriklausomybės siekį vertina prieštaringai, kampaniją vadina „privilegijos klausimu“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Carlesas Puigdemont'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Carlesas Puigdemont'as

„Pirmiausia turi būti finansiškai nepriklausomas, puikiai kalbėti vietos kalba, būti integravęsis į kultūrą, turi būti jaunas, kadangi Ispanijos pilietybės suteikimo procesas trunka iki 10 metų. Ir tik tada gali pyktis su valdžia“, – sakė iš Pakistano atvykusi, šiuo metu Ispanijos pilietybę turinti Huma Jamshed.

Moteris dirba nevyriausybinėje organizacijoje, padedančioje pakistanietėms pritapti naujosiose Ispanijos bendruomenėse.

Anot H.Jamshed, pakistaniečių bendruomenė Katalonijoje „turi savų problemų“. Aktyvistė daugybę laiko praleidžia kovodama su priverstiniu šeimų iškeldinimu, susijusiu su Barselonos renovacija.

Anot H.Jamshed, pakistaniečių bendruomenė Katalonijoje „turi savų problemų“. Aktyvistė daugybę laiko praleidžia kovodama su priverstiniu šeimų iškeldinimu, susijusiu su Barselonos renovacija.

H.Jamshed mano, kad daugybė migrantų bijo įsivaizduojamo (arba ne) valdžios keršto už tai, kad palaiko Katalonijos nepriklausomybę.

Madridas galėtų leidimą gyventi šalyje turintiems užsieniečiams nebeišduoti pasų arba nesuteikti vizų jų užsienyje gyvenančioms antrosioms pusėms. O Katalonijos vyriausybė Indijoje ar Pakistane ambasadų neturi.

Nepaisant daugybės sėkmingų integracijos atvejų, rasizmas vis dar temdo naujųjų katalonų gyvenimus. H.Jamshed tikina, kad tuo metu, kai priklausė Barselonos miesto tarybai, jautėsi diskriminuojama.

Panašiai kalba ir vieno Barselonos priemiesčio tarybos narė Fatima Taleb. Moters teigimu, eidama šias svarbias pareigas, ji susidūrė su rasizmu ir islamofobija.

G.S.Khalsa sako turįs ginti vietos sikhų bendruomenę kiekvieną kartą, kai islamistai Europoje įvykdo teroristinį išpuolį. Vyras skundėsi, kad daugelis jo išvaizdą lygina su Osama bin Ladenu.

Senatorius R.M.Naharas sakė, kad susidūrė su rasizmu tik iš gyvenančiųjų už Katalonijos ribų pusės.

„Katalonas taip nesielgtų“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min