Penkis dešimtmečius Estija, Latvija ir Lietuva buvo valdomos Sovietų Sąjungos ir dabar, kai V.Putinas, aneksavęs Krymą, nusitaikęs į Rytų Ukrainą, jos baiminasi, kad „netaptų V.Putino aukomis“, – pažymi ekspertai.
„Sumaištis Ukrainoje itin erzina Baltijos šalis“, – kalbėdamas su „NBC News“ atkreipia dėmesį Amerikos universiteto Tarptautinės tarnybos mokyklos dekanas Jamesas Goldgeieras.
„Jos jaučiasi nepaprastai pažeidžiamos dėl V.Putino ir ieško nusiraminimo Vakaruose“, – priduria jis.
B.Obama Taline lankėsi, atverdamas sceną NATO viršūnių susitikimui, kurio diskusijose dominuos didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius krizė santykiuose tarp Rytų ir Vakarų. B.Obama atvyko į Taliną trečiadienį paryčiais ir vėliau dieną susitiko su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu, Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu.
Jos jaučiasi nepaprastai pažeidžiamos dėl V.Putino ir ieško nusiraminimo Vakaruose, – apie Baltijos šalis kalba ekspertas.
Baltijos šalys ėmė nerimauti, kai V.Putinas kovo mėnesį aneksavo Krymą ir pradėjo intervenciją į rytų Ukrainą. Vis dėlto, analitikų teigimu, trims Baltijos šalims nėra ko nerimauti – priešingai nei Ukraina – jos yra NATO narės ir jas saugo Aljanso kolektyvinės gynybos principas, žinomas kaip 5-asis straipsnis.
„5-asis straipsnis yra Šiaurės Atlanto sutarties šerdis“, – pažymi J.Goldgeieras. „Labai svarbu, kad Aljansas būt pasirengęs tai aiškiai parodyti“, – priduria jis.
Mažai tikėtina, kad V.Putinas vestų pilną karinę kampaniją prieš Baltijos šalis, – mano ekspertas. Tačiau, pasak eksperto, Rusija gali smogti buvusioms sovietų respublikoms, pasitelkusi kibernetines ir kitas „minkštosios galios“ formas.
„Didžiausias pavojus šiuo metu nėra atvira invazija, didžiausia grėsmė dabar yra vadinamasis „hibridinis karas“, apimantis informacinį karą, kibernetines atakas, netikros vėliavos operacijas arba išpuolius su „priverčiančiu patikėti neigimu“, – pažymi naujienų agentūrai „Reuters“ Lietuvos politologas Vykintas Pugačiauskas.
Baltijos šalis taip pat baugina V.Putino pareiškimai, kad šis esą nori apsaugoti etninius rusus, gyvenančius už Rusijos ribų. Šiuo argumentu jis grindė savo veiksmus Kryme, – atkreipia dėmesį J.Goldgeieras.
„Estija turi didelę etninių rusų populiaciją“, – sako ekspertas. „Ir baiminamasi todėl, kad net jeigu V.Putinas ir Rusija nesiėmė tiesioginės agresijos, pavyzdžiui, karinės invazijos, gali daryti įtaką minėtai rusų populiacijai ir taip pakenkti Estijos saugumui“, – teigia jis.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Rusijos invaziją Ukrainoje pavadino „nepaskelbtu karu“. Keletas Vakarų lyderių taip pat pažėrė kritikos V.Putino veiksmams. Britų premjeras Davidas Cameronas teigė, kad Rusijos karių Ukrainoje buvimas yra „nepateisinamas ir nepriimtinas“.
„Atrodo, kad Rusija nukreiptu šautuvo vamzdžiu bando priversti Ukrainą atsisakyti savo demokratiško pasirinkimo“, – pareiškė D.Cameronas parlamente, perspėdamas Maskvą, kad jos santykiai su pasauliu ateityje bus „radikaliai kitokie“, jeigu ji tęs savo dabartinę politiką Ukrainos atžvilgiu.
Kijevo lyderiai tuo metu, atrodo, bando išplėšti Ukrainą iš V.Putino gniaužtų ir gręžiasi į Vakarų saugumo pajėgas ir Europos ekonominę galią. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė sieks atverti kelią šalies stojimui į NATO ir pateiks parlamentui pasiūlymą balsuoti dėl oficialaus „neblokinio“ karinio statuso panaikinimo.
Premjeras pridūrė, kad „pagrindinis ir vienintelis tikslas Ukrainos išorės politikoje – įgyti narystę Europos Sąjungoje“, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
„Šis įstatymas draudžia Ukrainos valstybei priimti sprendimus dėl narystės kokiose nors kitose ekonominėse, politinėse arba karinėse sąjungose, kurios prieštarauja pagrindiniam Ukrainos tikslui – narystei Europos Sąjungoje“, – pabrėžė A.Jaceniukas.
