Iš pradžių V.Putinas: „Reikalausime parengti konkrečius susitarimus, kurie užkirstų kelią bet kokiam tolesniam NATO judėjimui į Rytus ir grėsmę mums keliančių ginklų sistemų dislokavimui netoli Rusijos teritorijos.“
Tada – ir S.Lavrovas: „Norime, kad šie susitarimai būtinai būtų teisinio, teisiškai įpareigojančio pobūdžio. Artimiausiu metu parengsime atitinkamus konkrečius siūlymus savo kolegoms vakariečiams ir tikimės, kad į juos bus rimtai atsižvelgta.“
S.Lavrovas ketvirtadienį Stokholme susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Vakaruose jau kelias savaites augant nerimui dėl Rusijos pajėgų telkimo netoli Ukrainos sienos. Iki metų pabaigos numatomas ir V.Putino pokalbis su Amerikos prezidentu Joe Bidenu.
Analitikų teigimu, Kremlius tokio, „Kommersant“ teigimu, ultimatumo forma įgarsino jau kuris laikas Maskvoje sklandžiusius gandus, ko bus reikalaujama iš Vakarų dėl Ukrainos – šios šalies finliandizacijos.
Šis terminas kildinamas iš Sovietų Sąjungos santykių su kaimynine Suomija pobūdžio. Pastaroji šalis išvengė okupacijos po Antrojo pasaulinio karo, bet per visą Šaltojo karo laikotarpį buvo priversta taikstytis su Maskvos politika, pavyzdžiui, nepretenduoti prisijungti prie NATO.
Strategų Rusijoje vertinimu, finliandizacija tiktų ir Ukrainai. Šios valstybės narystę Aljanse ir, kaip rodo pastarųjų savaičių retorika, net NATO karinę paramą Kijevui, Kremlius mato kaip raudonąją liniją.
M.Kimmage'as: Rusijai jau viskas yra raudona linija. Situacija pavojinga – kažkuri pusė turės nusileisti, bet nematau galimybės, kad tai darytų Vakarai.
Esą jei visoms pusėms bus aišku, kad Ukraina nebus NATO narė, regione įsivyraus stabilumas. O jei Rusijos reikalavimus Vakarai, konkrečiai JAV, ignoruos, Maskva imsis priemonių, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, „karinio ir strateginio balanso Europoje atstatymui“.
Vis dėlto Vokietijos Marshallo fondo ekspertas, istorikas Michaelas Kimmage'as, kalbėdamas su 15min, pabrėžė, kad Maskvos įgeidžiai jam skamba keistai: „Regis, Rusijai jau viskas yra raudona linija. Situacija pavojinga – kažkuri pusė turės nusileisti, bet nematau galimybės, kad tai darytų Vakarai.“
O ir kiti analitikai stebisi Kremliaus veidmainiškumu – pati pasistengusi eskaluoti situaciją, Rusija, jau aneksavusi Krymą ir sukursčiusi karą Donbase, iš tiesų siekia ne Ukrainos finliandizacijos, o visiškos šios šalies kontrolės.
