Kaip pasakojo pasakojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, derybų metu Ukrainos delegacija perdavė Rusijos pusei šimtų ukrainiečių vaikų sąrašą, kuriuos reikalauja grąžinti.
Kaip teigia žurnalo „The Economist“ korespondentas Oliveris Carrollas, remdamasis šaltiniu, susipažinusiu su derybų eiga, Vladimiras Medinskis per susitikimą, atsakydamas į perduotą sąrašą, esą pasakė: „Nerenkite spektaklio bevaikėms europietėms senutėms.“
Vaikų „gelbėtojai“ iš pačių pradėto karo
Vėliau, komentuodamas derybų eigą, V.Medinskis pareiškė, kad iš Ukrainos deportuoti vaikai esą buvo „ne pagrobti, o išgelbėti“.
Vladimiro Putino padėjėjas V.Medinskis spaudos konferencijoje po antrojo derybų turo Stambule pareiškė, kad Ukraina turi nutraukti „gėdingą viešųjų ryšių kampaniją“ dėl „vaikų pagrobimo“.
V.Medinskis parodė 339 vaikų, kuriuos reikia sugrąžinti, sąrašą, perduotą Ukrainos delegacijos. Jis atkreipė dėmesį, kad anksčiau Ukraina kalbėjo apie „1,5 milijono pagrobtų ukrainiečių vaikų“, vėliau – apie 200 tūkstančių, o dabar – apie 20 tūkstančių.
„Nėra nė vieno pagrobto vaiko. Yra vaikai, kuriuos mūsų kariai, rizikuodami savo gyvybe, išgelbėjo iš kovos veiksmų zonos, išgabeno. Mes ieškome tėvų. Jei tėvai atsiranda – mes juos grąžiname“, – sakė jis.
Jo cinišką pareiškimą, kad Ukrainos pusės „gėdingą viešųjų ryšių kampaniją“ dėl „vaikų pagrobimo“ būtina nutraukti, cituoja Rusijos žiniasklaida.
Šį V.Medinskio pareiškimą ėmė uoliai platinti Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jo žodžių santrauka taip pat buvo paskelbta Rusijos ambasados Latvijoje „Telegram“ paskyroje.
Patys rusai skelbė didesnius skaičius
Pagal oficialius Ukrainos valdžios duomenis, nuo plataus masto invazijos pradžios iš Ukrainos į Rusiją buvo deportuoti 19 546 vaikai. Tai tik tie atvejai, kuriuos pavyko oficialiai užfiksuoti.
2025 metų birželio 1 dienos duomenimis, pavyko susigrąžinti 1 345 vaikus. Daugelis jų buvo patekę į paskirstymo stovyklas, patyrė artimųjų netektį, rusiškos tapatybės primetimą, bauginimus bei fizinį smurtą. Kiekvieno vaiko grąžinimas į Ukrainą – sudėtinga humanitarinė operacija.
Tačiau ne tik ukrainiečiai teigia, kad vaikų Rusijoje yra daugiau nei pavyko dokumentuoti – oficialūs Rusijos atstovai taip pat pateikia kur kas didesnius skaičius.
2023 metais Rusijos vaikų teisių apsaugos įgaliotinės Marijos Lvovos - Belovos pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad nuo „specialiosios karinės operacijos“ (taip šioje šalyje vadinamas Ukrainos užpuolimas) pradžios Rusija „priėmė“ apie 4,8 milijono Ukrainos gyventojų, iš jų daugiau nei 700 tūkstančių vaikų.
Priverstinė vaikų deportacija įtraukta į karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui sąrašą pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (Romos statutas) 7 ir 8 straipsnius.
Dėl neteisėto vaikų deportavimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje 2023 metų kovo 17 dieną išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui ir ombudsmenei Marijai Lvovai-Belovai.
Pasmerkė Europos Parlamentas
Gegužę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos vaikų, prievarta perkeltų ir deportuotų į Rusiją, sugrąžinimo.
Parlamentarai pasmerkė „genocido strategiją“, kurią vykdo Rusija, remiama Baltarusijos, ir kuria, kaip pažymima, siekiama ištrinti ukrainietišką tapatybę.
„Europos Parlamento nariai griežtai smerkia „genocidinę strategiją“, kurią vykdo Rusija, padedama Baltarusijos, siekdama sunaikinti Ukrainos tapatybę.
Priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas ir deportavimas, jų neteisėtas įvaikinimas, nužudymai bei priverstinė rusifikacija ir militarizacija turi būti nutraukti“, – rašoma Europos Parlamento interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.
Prieštarauja tarptautinei teisei
Europos Parlamentas palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai už neteisėtą vaikų išgabenimą iš Ukrainos.
Tai vertinama kaip sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, galintis būti kvalifikuojamas kaip genocidas pagal JT konvenciją.
Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją (1949 m.), kuri reguliuoja civilių apsaugą karo metu, griežtai draudžiama:
-
Priverstinai perkelti ar deportuoti civilius gyventojus, ypač vaikus, iš okupuotų teritorijų nepriklausomai nuo aplinkybių, nebent tai būtina jų apsaugai labai trumpą laiką.
-
Vaikų deportacija be tėvų ar teisėtų globėjų sutikimo laikoma neteisėtu perkėlimu, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus konvencijos pažeidimas ir gali būti traktuojamas kaip karo nusikaltimas.
-
1-asis papildomas protokolas (1977) (32 ir 49 straipsniai) taip pat draudžia vaikų perkėlimą be būtino humanitarinio pagrindo.
Pažeidžiamos vaikų teisės
Tarptautinė bendruomenė dar 1989 m. priėmė Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurioje numatyta vaikų apsauga nuo bet kokių veiksmų, kurie gali pakenkti jų gerovei ar atskirti juos nuo šeimų be būtino teisinio pagrindo.
Konvencijos 9 ir 11 straipsniai draudžia vaikų prievartinį atskyrimą ir neteisėtą perkėlimą į užsienį. Rusija, išgabendama ukrainiečių vaikus iš teritorijų, kurias pati siekia okupuoti, šiuos principus tiesiog ignoruoja.
Be to, vaikų priverstinis atskyrimas nuo šeimų pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, garantuojantį teisę į pagarbą šeimos gyvenimui. Šie veiksmai griauna šeimų ryšius ir palieka vaikų psichologines žaizdas visam gyvenimui.
Priverstinis dingimas – žmogaus teisių pažeidimas
Priverstinis vaikų perkėlimas dažnai lydi ir jų priverstinį dingimą — šeimos neturi jokios informacijos apie vaiko likimą, kas yra smurtinis žmogaus teisių pažeidimas pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl priverstinių dingimų.
Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, priverstiniu dingimu laiko – areštą, sulaikymą, pagrobimą, ar bet kokią kitą veiklą, kuria yra suvaržoma asmens judėjimo laisvė vykdoma valstybės pareigūnų ar kitų asmenų.
Kiekviena valstybė, kuri yra konvencijos narė, įskaitant Rusiją, įsipareigoja, kad imsis visų reikiamų priemonių ir kriminalizuos veiksmus, kurie yra laikomi priverstiniu dingimu.
Yra genocido požymių
Netgi tarptautinė teisė pripažįsta, kad priverstinis vaikų perkėlimas iš vienos tautinės ar etninės grupės į kitą gali būti genocido veiksmas. Tai numato 1948 m. Genocido konvencijos 2 straipsnio e punktas:
„Vaikų prievartinis perdavimas iš vienos žmonių grupės kitai, siekiant sunaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę kaip tokią.“
Kai vaikai perkeliami siekiant ištrinti jų tautinę tapatybę ir sunaikinti bendruomenę, šis elgesys tampa ne tik karo nusikaltimu, bet ir genocidu.
Būtent tai, anot Europos Parlamento ir tarptautinių ekspertų, daroma su ukrainiečių vaikais – jie sąmoningai atskiriami nuo savo tautos, kalbos, kultūros ir šeimų, siekiant ilgainiui panaikinti ukrainietišką tapatybę.
Tarptautinė bendruomenė vieningai pripažįsta priverstinę ukrainiečių vaikų deportaciją kaip rimtą tarptautinės teisės pažeidimą ir karo nusikaltimą.
15min verdiktas: melas. Melagingi teiginiai ir manipuliavimas istoriniais faktais propagandiniais tikslais.
