Sekite 15min Google
Patvirtintas nedidelis skaičius
Ši žinia patraukė ir Lietuvos internautų dėmesį. Vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė nenurodytame tinklalapyje publikuoto teksto antraštės ir iliustracijos ekrano nuotrauką. Įrašas sulaukė 265 reakcijų, keliolika žmonių juo pasidalijo.
Nuotraukoje matyti keli, kaip galima suprasti iš antsiuvų, Ukrainos kariai su krepšiais, viršuje parašyta: „Šimtai Ukrainos karių Vokietijoje po mokymų negrįžo į dalinius – dalis pasitraukė tiesiai iš poligonų“.
Pagal antraštę galima surasti ir šį tekstą. Jis rugpjūčio 21 d. pasirodė tinklalapyje 77.lt. Tiesa, jau iš pirmo sakinio galima suprasti, kad antraštėje spalvos – kiek sutirštintos: „Vien Saksonijoje-Anhalte užfiksuota apie 80 atvejų, tačiau visos Vokietijos mastu oficialios statistikos kol kas nėra.“
Rašinyje cituojamas portalas „Euronews“, kuris savo ruožtu rėmėsi Vokietijos savaitraščio „Die Zeit“ tyrimu. Anot žurnalistų, dalis į Vokietijos poligonus atsiųstų karių po mokymų negrįžta į savo dalinius Ukrainoje.
„Konkrečiausi skaičiai gauti iš Saksonijos-Anhalto žemės Vidaus reikalų ministerijos. Ji žino apie maždaug 80 atvejų, kai Ukrainos kariškiai pasitraukė mokymų Vokietijoje metu“, – rašoma 77.lt, bet čia pat pažymėta, kad kalbėti apie tikslų visoje Vokietijoje dezertyravusių karių skaičių kol kas negalima.
Mat federalinė vyriausybė bendros nacionalinės statistikos nėra paskelbusi, o kitų žemių patvirtinti duomenys neviešinami. Todėl žiniasklaidoje minimi „keli šimtai“ yra tyrimo metu surinktas vertinimas, pabrėžia autorius.
Pasiprašius praleisti pusryčius, seržantas trenkė jam į krūtinę. Vyrui pargriuvus, įsakė kaip bausmę atlikti 50 pritūpimų.
Tinklalapio paskyrose socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“) žinia kiek pašvelninta – teigiama, kad „dalis Ukrainos karių pasitraukė tiesiai iš Vokietijos poligonų“. Panašiai rašoma ir kai kuriuose kituose interneto puslapiuose.
Informaciją apie šimtus dezertyruojančių karių paskelbė nemažai žiniasklaidos priemonių: Rusijos naujienų agentūra TASS, Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“ ir portalas „Yeni Şafak“, Ukrainos tinklalapis kurs.com.ua, verslo naujienų tinklalapis „IntelliNews“.
Sulaukė pažeminimo
Šiuose pranešimuose kaip pirminis šaltinis cituojamas Vokietijos savaitraštis „Die Zeit“ arba portalas „Euronews“, kuris rugpjūčio 20-ąją paskelbė jo straipsniu paremtą žinutę.
Straipsnis žurnalo portale buvo pasirodęs tą pačią dieną. Tiesa, jis prieinamas tik prenumeratoriams, visi gali perskaityti tik antraštę „Jis nenori kovoti“ ir pirmus sakinius: „Ukrainos kariuomenė Vokietijoje apmoko karius. Tačiau kai kurie pabėga, pavyzdžiui, Volodymyras Šulginas. Kas jam dabar nutiks?“
Iš šių frazių neaišku, kad dezertyruoja tūkstančiai. Galima suprasti, kad rašinyje pasakojama apie vieną pasišalinusį vyrą, užsiminta, kad yra ir daugiau taip pasielgusių, tačiau kalbama apie „kelis“ (vok. mehrere).
V.Šulgino istoriją, remdamasis „Die Zeit“, tą pačią dieną atpasakojo tinklalapis „Meduza“. Čia taip pat rašoma apie dešimtis patvirtintų atvejų (omeny turimi maždaug 80 dezertyrų Saksonijos-Anhalto žemėje).
39-erių pianistas, poetas esą nuo pat karo pradžios stengėsi išvengti mobilizacijos, retai išeidavo iš namų, kad išvengtų Teritorinio verbavimo centro patrulių. Bet šių metų sausio pabaigoje jis įkliuvo ir buvo išsiųstas į kariuomenę, po geros savaitės – į Altengrabovo karinį poligoną Saksonijos-Anhalto ir Brandenburgo pasienyje.
Iš pradžių naujokas esą nė negalvojo pasišalinti. Vokiečiai priėmė šiltai, įkurdino švariose kareivinėse, gerai maitino, todėl norėjosi mokytis. Po kelių dienų V.Šulginas sukarščiavo ir per rytinį patikrinimą pasijuto prastai. Pasiprašius praleisti pusryčius, seržantas esą trenkė jam į krūtinę kitų akivaizdoje. Vyrui pargriuvus, įsakė kaip bausmę atlikti 50 pritūpimų.
Kad pavieniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai dezertyravo mokymų Vokietijoje metu, Gynybos ministerijai žinoma.
Vėliau ukrainietis paprašė vokiečių gydytojo karščiavimą mažinančių vaistų ir užsiminė apie incidentą. Apie tai sužinojus Ukrainos pareigūnams, vienas pagrasino „jį užkasti duobėje ir paskelbti dingusiu“.
Kaip tik tuomet V.Šulginas nusprendė dezertyruoti. Vokiečių gydytojas nukreipė jį gydytis į Charité kliniką. Išėjęs po dviejų savaičių, į bazę jis taip ir nebegrįžo.
Kalba apie pavienius atvejus
„Die Zeit“ žurnalistai tvirtino kalbėjęsi su maždaug tuzinu ukrainiečių dezertyrų. Vienas pabėgo nuo vadų smurto, kitas buvo atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystę ir pabėgimą laikė galimybe pradėti iš naujo. Du norėjo susitikti su Europos Sąjungoje įsikūrusiais artimaisiais, kurių nematė metų metus. Dar vienas tokį žingsnį paaiškino taip: „Aš tiesiog nenoriu mirti ir nenoriu žudyti.“
Daugumai dezertyrų, „Meduza“ cituoja savaitraštį, trūksta gerai apmokamo darbo, kuris leistų pasamdyti advokatą ir išvengti mobilizacijos. Jie nepriklauso ir 1,3 mln. žmonių, dirbančių srityse, kurias valstybė laiko itin svarbiomis, todėl gali išvengti tarnybos.
Neaišku, ar V.Šulginui ir kitiems dezertyrams bus leista pasilikti Vokietijoje. Bendrosios taisyklės, pagal kurias suteikiamas leidimas gyventi nuo Rusijos invazijos pabėgusiems Ukrainos piliečiams, netaikomos tiems, kurie dezertyravo karinėje teritorijoje.
Vienintelis teisėtas būdas pasilikti – pateikti prašymą dėl prieglobsčio ir įrodyti, kad grįžimas į Ukrainą keltų pavojų gyvybei arba jie būtų politiškai persekiojami. Ukrainoje dezertyrams gresia baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų.
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietijoje buvo apmokyta apie 29 tūkst. ukrainiečių. Todėl Vokietija yra pagrindinė ES mokymo misijos (EU Military Assistance Mission for Ukraine, EUMAM UA), kurioje dalyvauja 24 šalys, rėmėja. Iš viso 87 tūkst. Ukrainos karių šioje misijoje gavo pradinį arba aukštesnįjį mokymą.
Per pirmuosius dvejus metus mokymuose dalyvavo daugiausia patyrę arba labai motyvuoti kariai, dabar Ukraina į ES siunčia ir naujokus. Besiginančioje šalyje esą taip pat išaugo dezertyrų skaičius – kalbama apie 60 tūkst.
Sausį naujienų agentūra AFP pranešė, kad „kelios dešimtys“ iš 2,2 tūkst. 155-osios mechanizuotosios brigados karių dezertyravo per mokymus Prancūzijoje. Kariuomenės atstovai šiuos atvejus įvertino kaip pavienius, atsižvelgiant į mokymuose dalyvaujančių karių skaičių.
Panašus buvo ir Vokietijos Gynybos ministerijos komentaras, pateiktas „Die Zeit“, – jos atstovai taip pat kalba apie pavienius incidentus. Ministerijai esą žinoma apie atvejus, kai Ukrainos kariai dezertyravo per mokymus Vokietijoje. „Kad pavieniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai dezertyravo mokymų Vokietijoje metu, Federalinei gynybos ministerijai žinoma“, – žurnalas citavo mokymo vadovybės Štrausberge netoli Berlyno atstovė spaudai.
Ji pabrėžė, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos neturi jokio vaidmens nustatant Ukrainos dezertyrus. Tai esantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vidaus reikalai, už kuriuos atsakingos šios valdžios institucijos.
Net keli šimtai galimų dezertyravimo atvejų sudarytų palyginti nedidelę dalį iš maždaug 29 tūkst. Vokietijoje apmokytų karių. Bet reiškinys atskleidžia didesnę Ukrainos kariuomenės problemą – mažėjančias galimybes nuolat papildyti fronto dalinius. Užsitęsęs karas, žūtys ir sužeidimai, nuolatinė rotacija sumažino turimų karių gretas, o pritraukti naujų savanorių darosi vis sudėtingiau.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vokietijos savaitraštis „Die Zeit“ tikrai paskelbė gavęs patvirtinimą, kad Saksonijos-Anhalto žemėje iki šiol dezertyravo apie 80 į mokymus atvykusių ukrainiečių. Kartu paskaičiuota, kad visoje šalyje tokių atvejų gali būti šimtai, bet ši prielaida nepagrįsta jokiais dokumentais ar oficialiais komentarais.
