N.Sarkozy, kuris pirmininkavo ES viršūnių susitikimui Briuselyje, sakė, kad Maskva po rugpjūtį įvykusio karo Gruzijoje maždaug laikosi ugnies nutraukimo susitarimo, todėl įšaldytos derybos dėl partnerystės, pradedant energijos tiekimu ir baigiant žmogaus teisėmis, turėtų būti atnaujintos.
„Ar turime kurti dar vieną Europos ir Rusijos krizę?“ – klausė N.Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.
„Man tai neatrodo protinga“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą po viršūnių susitikimo.
Tačiau ES narės Lietuva ir Lenkija mano, kad Rusija dar ne iki galo įvykdė tą taikos susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo N.Sarkozy.
ES narės Lietuva ir Lenkija mano, kad Rusija dar ne iki galo įvykdė tą taikos susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo N.Sarkozy.
Šios šalys tvirtina, kad Rusija sutelkė pajėgas nuo Gruzijos atsiskyrusiuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, kuriuos Maskva, be to, pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Atvykęs į susitikimą, kuris truko daugiau kaip tris valandas, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad svarbūs taikos susitarimo punktai „niekada iš tikrųjų nebuvo įvykdyti“.
„Tad kyla klausimas: ar turėsime susitarimą be jokio priimtų įsipareigojimų įvykdymo?“ – sakė V.Adamkus.
N.Sarkozy nurodė, jog išreiškė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui savo „didelį susirūpinimą“ dėl neseniai paskelbto jo pareiškimo, kad Rusija Kaliningrado srityje prie Lietuvos ir Lenkijos dislokuos artimojo nuotolio raketas.
Tačiau Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad norint išreikšti abejones ar pademonstruoti nepritarimą geriau matyti vieniems kitus, kalbėtis: „Yra geriau pasiekti, kad tave suprastų, o ne būti ignoruojamam ar atsisakyti kalbėtis“.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per bendrą spaudos konferenciją palaikė N.Sarkozy poziciją.
„Savo draugams Lenkijoje ir Lietuvoje sakau, kad mums geriau turėti vieningą Europos poziciją, kai kalbame su Rusija. Poziciją, kuri galbūt nėra 100 procentų to, ko būtumėte norėję, o ne tris ar keturias Europos pozicijas kalbantis su Rusija“, – pažymėjo jis.
Paraginęs atnaujinti derybas, jis pridūrė, kad kalbėdama vienu balsu Europa „neabejotinai turi daug daugiau įtakos mūsų interesams ginti ir mūsų vertybėms propaguoti“.
Pirmadienį, prieš lapkričio 14-ąją Nicoje (Prancūzija) įvyksiantį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, Bendrijos užsienio reikalų ministrai tarsis, ar atnaujinti partnerystės derybas su Maskva, kurios buvo įšaldytos rugsėjo 1 dieną, dėl Rusijos ir Gruzijos karo.
Tas partnerystės susitarimas pakeistų 1997 metais pasirašytą susitarimą, kuris dėl Rusijos naujo, iš energijos išteklių susikrauto turto ir vis kategoriškesnės užsienio politikos prarado didelę savo aktualumo dalį.
Pagal taikos su Gruzija planą, Maskva išvedė savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos pagrindinės dalies, tačiau dabar Abchazijoje ir Pietų Osetijoje esančių rusų karių skaičius yra daug didesnis nei prieš karą.
Lietuva ir Lenkija tvirtina, jog būtų neteisinga taip greitai po invazijos į Gruziją ir tų separatistinių regionų pripažinimo atnaujinti reikalus su Maskva.
„Šiuo metu būtų sunku suprasti, kad Rusija turėtų būti apdovanota, – žurnalistams sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. – Pažymėjau, kad Rusija nesulaukė jokių sankcijų, ir tai nėra gera praktika“.
Nors Bendrijai iš esmės nereikia visų 27 jos narių pritarimo, kad derybos būtų atnaujintos, bloko lyderiai nori išvengti skilimo, kuris įvyktų nekreipiant dėmesio į Lietuvos ir Lenkijos prieštaravimus.
Kai kurios ES valstybės, tarp jų – Didžioji Britanija, pritaria derybų atnaujinimui, bet nori, jog ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitartų dėl pareiškimo, kad Rusija ne iki galo įvykdė įsipareigojimus, sako diplomatai.
