Birželį nedarbas 16 euro zonos šalių buvo didžiausias per 10 metų – 9,4 procento. Tačiau dėl priemonių, kurių ėmėsi kai kurios su ekonomikos krize kovojančios Vyriausybės, jis padidėjo mažiau, negu tikėtasi.
Kita vertus, liepą infliacija euro zonoje gerokai sumažėjo – vartojimo kainų metinis kritimas buvo 0,6 procento. Toks smukimas sukėlė susirūpinimą defliacija. Tikimasi, kad Europos centrinis bankas sugriežtins savo monetarinę politiką.
Vien gegužę per vieną mėnesį euro zonos šalyse darbo neteko 158 tūkst. žmonių.
Priemonės padėjo
Vien gegužę per vieną mėnesį euro zonos šalyse darbo neteko 158 tūkst. žmonių. Manoma, kad nedarbo, nors jis ir labai didelis, augimą truputėlį pristabdė įvairios valstybinės programos, skirtos darbo vietoms išsaugoti per tokias priemones kaip darbo valandų trumpinimas ir mokymo programos. Specialistai sako, kad nedarbas būtų daug didesnis, jei ne įvairios schemos ir kitos priemonės, kurių ėmėsi euro zonos valstybės. Tačiau recesijai dar nepasibaigus, o ekonomikos atsigavimui žadant būti labai menkam, nedarbas tikriausiai didės ir šiemet, ir kitais metais.
Kainos vėl augs
Daugelis analitikų teigia, kad liepą vartojimo kainoms kritus kur kas daugiau nei tikėtasi, didėja defliacijos rizika. Manyta, kad liepą infliacija bus 0,4 proc. mažesnė, nes prieš metus energija bei maistas buvo brangesni ir krizė pakirto firmų galimybes laikyti kainas. Liepa buvo tik antras mažesnės infliacijos mėnuo nuo pat 1999 metų, kai buvo sukurta euro zona. Birželį kainos krito 0,1 procento.
Europos centrinis bankas teigia, kad vartojimo kainos tikriausiai kris kelis mėnesius metų viduryje, bet vėliau vėl augs. Tos pačios nuomonės laikosi ir Tarptautinis valiutos fondas.
Mažesnio nei tikėtasi nedarbo augimo ir reikšmingo kainų kritimo derinys gali reikšti, kad padidės vartotojų perkamoji galia. Ekonomistai sako, jog mažėjan kainoms padidės realias pajamas.
Kam smogė labiausiai
Vis dėlto recesijos gylį rodo „Eurostat" skaičiavimai, kad nuo 2008 metų birželio, kai nedarbas siekė 7,5 proc., euro zonoje darbo neteko 3,17 mln. žmonių. Ekonomika susitraukė 2,5 proc. per tris šių metų praėjusio ketvirčio mėnesius. Mažesnio susitraukimo tikimasi metų pabaigoje ir menko atsigavimo 2010-aisiais.
„Eurostat" duomenimis, nuo 2008 birželio mažiausias nedarbo didėjimas užregistruotas Vokietijoje (nuo 7,3 iki 7,7 proc.) ir Olandijoje – nuo 2,7 iki 3,3 proc.
Ispanijoje žlugus statybų sektoriui per tą laikotarpį nedarbas šovė nuo 11 iki 18,1 proc. ir yra didžiausias euro zonoje.
Visoje 27 narių ES birželį nedarbas sudarė 8,9 proc., o metų pradžioje – 6,9 procento. Nuo 2008 metų birželio visoje ES darbo neteko daugiau kaip 5 mln. žmonių. Labiausiai krizė palietė ne euro zonos šalis, tokias kaip Baltijos respublikos ir Vengrija.
