Socialiniame būste gyvenusi mažylio 27-erių motina, jos sadistas sugyventinis ir jų nuomininkas visi tyčiojosi ir mušė dvejų metukų neturintį mažylį. Visi trys buvo pripažinti kaltais dėl to, kad sukėlė mirtį ir leido vaikui numirti. Teismo proceso, pasibaigusio praeitą savaitę metu paaiškėjo, kad sugyventinis elgėsi su berniuku kaip su šunimi ir jį „dresiravo“ kumščiais, kad šis vykdytų jo komandas. Savo „pasiekimus“ vyras demonstravo nuomininkui, kuris taip pat atsidūrė kalėjime.
Nuosprendis trejulei bus paskelbtas gruodžio pradžioje, tačiau britai pasiryžę neleisti išsisukti ir socialinei šiaurinio Londono tarnybai, nesugebėjusiai užkirsti kelio tragedijai ir sąmoningai grąžinusiai mažylį motinai, nepaisant policijos perspėjimų.
Paaiškėjo, kad sugyventinis elgėsi su berniuku kaip su šunimi ir jį „dresiravo“ kumščiais, kad šis vykdytų jo komandas. Savo „pasiekimus“ vyras demonstravo nuomininkui, kuris taip pat atsidūrė kalėjime.
Viena paauglė, kuri gyveno tame pačiame socialiniame būste kaip ir mažylio „šeima“, teisme papasakojo siaubingai bijojusi kam nors prasitarti apie tai, ką matė, tuo metu, kai mažylis P dar buvo gyvas, nes baiminosi, kad pati gali tapti sadistų taikiniu, tačiau proceso metu atskleidė, kaip kankintojai elgėsi su mažyliu. Būtent ji surado negyvą berniuko kūnelį i papasakojo, kad vaiko motina dar kelias valandas delsė skambinti pagalbos telefonu.
Pasak jos, motinos sugyventinis leido savo šunims kandžioti berniuką, nes tokiu būdu juos dresiravo pulti užpuolikus, vaikui buvo nulupinėti nagai, jis buvo mėtomas ant grindų, galiausiai vyras sulaužė berniukui stuburą ir paliko jį kankintis, ir tai tęsėsi bene metus laiko. Todėl britams neabejotinai kilo vienintelis klausimas – kaip to nepastebėjo socialinės darbuotojos, kurios turėjo rūpintis vaiko saugumu, ir kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys į policijos perspėjimus ir raginimus atiduoti vaiką globėjams.
Mažylio močiutė, aplankiusi anūką likus kelioms dienoms iki jo mirties nuo sužalojimų pranešė tarnyboms apie tai, kad berniukas mušamas, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Močiutė vėliau nesiliovė kaltinti, kad daugiau nei prieš metus, likus porai dienų iki berniuko mirties, ji taip ir nesuprato, kad jo būklė buvo kritiška. Antraip, tikino moteris, ji būtų pati paėmusi anūką iš dukters.
Tuo tarpu, po sūnaus mirties močiutė tapo pirmąja įtariamąja, nes duktė apkaltino savo motiną sūnaus sumušimu dar 2006-aisiais.
Pirmasis „šeimos“ susidūrimas su socialiniais darbuotojais įvyko 2006 metų gruodį, kai sumuštas vaikas atsidūrė ligoninėje. Gydytojai susisiekė su socialine tarnyba. Buvo surengtas skubus susirinkimas, darbuotojai norėjo atiduoti vaiką globėjams, buvo net rasta šeima, tačiau Haringio tarnyboje buvo nuspręsta laikinai atiduoti vaiką motinos draugės globon, kur nepatyrė daugiau jokių sužalojimų ir priaugo svorio.
Tačiau, nepaisant policijos prieštaravimų ir kai kurių socialinių darbuotojų rekomendacijų, vaikas buvo grąžintas motinai po penkių savaičių su sąlyga, kad šeima bus stebima. Netrukus jis vėl ne kartą atsidūrė ligoninėje, bet vėl grįždavo į namus, kol buvo per vėlu.
